|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
Kelias supiltas iš kryžių ir antkapių Vytautas BAGDONAS Vyresnioji anykštėnų karta dar prisimena senąsias miesto kapines, buvusias netoli nuo Anykščių bažnyčios, ten, kur stūkso koplyčia. Tose kapinėse prieš daugelį dešimtmečių nustota laidoti, o miesto pakraštyje, Anykščių šilelio link, atsirado naujos kapinės, dabar jos jau irgi vadinamos senosiomis. Koplyčia ilgą laiką buvo niokojama vandalų, ardoma gamtos stichijų ir darganų. Tiktai anykštėnės muziejininkės Teresės Mikeliūnaitės (1928-1984) bei kitų geros valios žmonių pastangų dėka buvo pasiekta, kad senųjų kapinių koplyčia, statyta garsių italų meistrų, būtų restauruota. Toji koplyčia, paslėpta po šiuolaikišku stiklo, metalo ir gelžbetonio gaubtu, anykštėnams ir jų svečiams gerai žinoma. Koplyčioje Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memoralinio muziejaus filiale organizuojamos įvairios parodos, poezijos vakarai, knygų pristatymai, kamerinės muzikos koncertai. Šiame pastate veikia ir rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius, čia tuokiamos poros. |
||
|
|
||
|
Rietavo savivaldybės penkerių metų kraitis
Prieš penkerius metus, pavasarį, Rietavas įgijo savivaldą. Atsirado penkios naujos Rietavo miesto, Rietavo, Daugėdų, Medingėnų ir Tverų seniūnijos. Bendras jų plotas 58,6 tūkst. ha (iš jų 51 proc. užima miškai, 37 proc. žemės ūkio naudmenos, 1,53 proc. vandenys). Savivaldybės teritorijoje gyvena per vienuolika tūkstančių žmonių. Kaip keitėsi jų buitis ir kasdieninis gyvenimas per pastaruosius penkerius metus XXI amžius bandė sužinoti pokalbyje su Rietavo savivaldybės administracijos direktoriumi Vytautu DIČIŪNU (meras tuo metu atostogavo). |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |