Atnaujintas 2005 lapkričio 4 d.
Nr.83
(1384)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Sustiprino tikėjimo dvasią

VPU sielovados stotelės studentų ir dėstytojų kelionė į Krokuvą

Vadovicuose, prie popiežiaus
Jono Pauliaus II gimtojo namo-muziejaus

Krokuvos senamiestyje
Prie Zabžidovska Kalvarijų
katedros bazilikos

VPU sielovados stotelės, vienijančios katalikiškų pažiūrų dėstytojus ir studentus, organizuota kelionė į Krokuvą rugsėjo 30–spalio 1 dienomis visiems keliauninkams (daugiausia VPU studentams) paliko puikių įspūdžių. Kalbamės su kelionės organizatore VPU docente, sielovados stotelės kuratore Giedre Butkiene.

 

Kokia jums buvo ši kelionė?

Išvykę penktadienio vakarą, kitos dienos popietę jau gėrėjomės Lenkijos kalnų grožiu ir miesteliais. Tai išties palaiminga kelionė, kurioje ne tik gėrėjomės Krokuvos miesto jaukiu senamiesčiu, bet ir stiprių išgyvenimų patyrėme Lenkijos kalnų apsuptyje glūdinčioje popiežiaus Jono Pauliaus II tėviškėje Vadovicuose, lankėmės Baltstogėje. Ypač didelį įspūdį paliko Jono Pauliaus II gimtinė - Vadovicai. Žebzidovskos Kalvarijų katedroje, kurią puošia paties Popiežiaus dovanota meniška auksu dabinta rožė, visi jautėme Jono Pauliaus II šventumą, pasijutome ramesni, didesni, norėjosi dalytis apmąstymais, o kai kurie norėjo ten ir pasilikti.

Kas vadovavo kelionei, pasakojo apie aplankytas vietas?

Džiaugėmės, kad turėjome puikų piligriminių kelionių vadovą, dėstytoją ir eruditą Povilą Sideravičių. Jis pasakojo ne tik apie vietas, pro kurias važiavome ar lankėmės, ne tik apie kiekvieno kalnelio kilmę, augmeniją, papročius, kultūrą bei architektūros subtilybes, bet ir apie tai, kaip visa tai yra ir gali būti įprasminta žmogaus ir asmenybės kontekste.

Kokį įspūdį paliko Krokuva?

Įsikūrėme pačiame miesto centre Šv. Agnieškos viešbutėlyje (būsimiems keliautojams gal pravers mūsų ilgai ieškotas adresas: Šv. Agnieškos g.1 (www.nathansvilla.com, tel.: +48(12) 422 35 45). Visus tiesiog įtraukė šio švento ir paslaptingo miesto architektūra, prikelianti žmogaus dvasią, šio miesto didi istorija ir jos žmonių maldingumas, kurį jutome visos kelionės metu.

Vadovo P.Sideravičiaus pasakojimas ir komentarai apie tai, ką matėme, pasėjo daug gerumo, išminties, naujų polėkių sėklų mūsų širdyse.

Žinoma, visų 40 Krokuvos bažnyčių nespėjome per dieną aplankyti, bet ir tiek, kiek pamatėme ir patyrėme, mus  pakeitė.

Iš Vavelio bokšto grožėjomės Krokuvos bažnyčių bokštais, jos požemiuose pajutome Lenkijos istorijos pulsą. Iš tikrųjų šios šalies žmonės turi kuo didžiuotis.

Jūsų kelionė nebuvo turistinė, o labiau piligriminė. Kuo ji buvo ypatinga?

Iš tiesų Vavelio katedroje, Šv. Marijos bazilikoje, Šv. Petro ir Povilo ir daugelyje kitų bažnyčių mes ne tik mąstėme ir jomis grožėjomės, bet ir meldėmės Aukščiausiajam. Malda lydėjo mus visos kelionės metu.

Mūsų, kaip Dievo  Tėvo ir Švč. Mergelės globojamų vaikų, norinčių sekti Jėzaus pėdomis, susitelkimo Šv. Dvasioje kulminacija buvo Šv. Faustinos bažnyčioje, Dievo Gailestingumo vienuolyne, kur kartu su seserimis ir visa bažnyčia kalbėjome rožinį. Dalyvavome ir Vakaro šv. Mišiose.      

Nuostabiu maldingumo pavyzdžiu  visai grupei ir nepakeičiamomis vadovo pagalbininkėmis buvo su mumis važiavusios lenkų filologijos specialybės merginos – Ana, Irena ir Renata, kurias visi pamilome.

Planavote apsilankyti ir Baltstogėje?

Baltstogėje dalyvavome rytinėse šv. Mišiose, kurios buvo aukojamos didžiulėje modernioje pilnutėlėje žmonių bažnyčioje. Dar aplankėme parką, gotikinį dvaro ansamblį, kitas bažnyčias. Gedėjome kartu su nuščiuvusiais ir liūdnais Baltstogės žmonėmis (visur matėme nuleistas juodu kaspinu perrištas vėliavas). Liūdėjome kartu, išgyvendami dėl prieš porą dienų žuvusių Baltstogės

gimnazistų ir mažų vaikų.

Kaip apibūdintumėte kelionėje išgyventas patirtis?

Ši kelionė mus visus tarsi sulydė ir sustiprino tikėjimo ir Gerojo Dievo meilės šviesa, bičiulystės dvasia. Grįždami dalijomės ką tik išgyventa  ir ankstesne asmenine bei profesine patirtimi. Nejučia gimė įvairių krikščioniško bendradarbiavimo bei naujų kelionių planų ateičiai.

Ar kas nors rėmė šią kelionę?

Iš tiesų daugelis vykti ketinusių dėstytojų paskutiniu momentu persigalvojo ir ši kelionė mums „paliko“ du tūkstančius litų skolą, kurią pasidalijo du keliavę dėstytojai. Dabar vis dar ieškome, kaip padengti šias kelionės išlaidas.

Kalbėjosi Daiva KARKOCKIENĖ

Mindaugo JUKNELIO nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija