Atnaujintas 2005 lapkričio 18 d.
Nr.87
(1388)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

„Kad jie kalbėtų mums...“

„Mūsų amžiuje vėl atsirado kankinių – tai dažnai neįvardyti, beveik „nežinomi kariai“, kovoją už didį Dievo reikalą. Kiek įmanoma, jų liudijimas Bažnyčioje neturi būti prarastas“, - rašė popiežius Jonas Paulius II apaštaliniame laiške „Trečiajam tūkstantmečiui artėjant“. Viena tokių kovotojų – lietuvaitė Adelė Dirsytė. Ji ypač daug nuveikė dirbdama Lietuvių katalikių moterų draugijoje. Uoliai vykdydama draugijos reikalų vedėjos pareigas, Adelė tapo viena pagrindinių tos sąjungos veikėjų iki 1940 metų, kai okupuotoje Lietuvoje buvo sustabdyta šios katalikiškos organizacijos veikla.

Praėjo 50 metų po A.Dirsytės mirties. Lietuvių katalikių moterų draugija vėl veikia, gražiai prisimindama ir paminėdama tuos, „kurių liudijimas neturi būti prarastas“. Lapkričio 9 dieną Šiaulių katalikių moterų Šv. Elzbietos draugija pakvietė į A. Dirsytės atminimo vakarą. Renginys vyko katalikiškosios tėvo Benedikto Andruškos mokyklos salėje. Draugijos pirmininkė Janina Klungevičienė džiaugėsi vakaro garbės svečiais - Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu ir profesoriumi kunigu Kęstučiu Trimaku. „Šiandien Dievas aplankė mus savo gerumu, leido į mūsų būrį atvykti profesorių, kunigą, užsienietį, be galo atsidavusį Dievui ir žmonėms, kad galėtų nešti gerą, gražų žodį į žmonių širdis. Dėkui mūsų vyskupui. Jeigu ne jo malonė, jeigu ne jo ryžtas ir noras padėti mums, šiandien mes nebūtumėme susirinkę į tokią gražią popietę, skirtą mūsų brangiai tremtinei Adelei“, – kalbėjo J.Klungevičienė.

Meninėje dalyje skambėjo vyskupo pradėta ir kartu giedama giesmė, mokytoja Elena Ralienė džiugino kanklių muzika. Moterų katalikių vokalinis ansamblis, vadovaujamas Lilijos Venclovienės, dovanojo giesmių.

Prof. kun. K.Trimakas A.Dirsytės pasaulėžiūrą lygino su popiežiaus Jono Pauliaus II išsakytomis mintimis. Jo paskaitos tema: „Adelė Dirsytė Jono Pauliaus II idėjose, noruose ir planuose“. Profesorius išreiškė norą ne pats kalbėti, bet kai ką paskaityti, kad „jiedu kalbėtų mums“. Buvo skaitomos Jono Pauliaus II enciklikos „Evangelium Vitae“ citatos. Profesorius pabrėžė popiežiaus Jono Pauliaus II skelbiamą naująjį feminizmą, kur moterims priklauso išskirtinė vieta perkeičiant mirties kultūrą į gyvybės kultūrą. „Popiežius nebūtinai turėjo galvoje pačią Adelę tuo metu, – sakė kunigas, – bet ačiū popiežiui už tuos žodžius ir ačiū Adelei, kuri tai įrodė“. Kun. K.Trimakas trumpai apžvelgė Adelės nueitą gyvenimo kelią. Tai didelis noras studijuoti, gyvenimas pagal ateitininkų idealus, pasižadėjimas ugdyti moteriškąjį kilnumą, darbas Lietuvių katalikių moterų draugijoje. Svečias vardijo paskaitų temas, kuriomis A.Dirsytė kėlė lietuvių moterų sąmoningumą, norą gražiau gyventi. Įžvalgumu stebino jos 1947 metais parašytas straipsnis „Motina, komunizmas ir kova su juo“. Komunizmas tuo laiku dar nebuvo atėjęs. Po dvejų metų minėtas straipsnis tapo pagrindiniu įkalčiu teisme. A.Dirsytė buvo nuteista 10 metų pataisos darbų lageriuose. Sibire, profesoriaus teigimu, ji darė tą patį – ruošė namų židinius. Jos veikla – tai literatūros vakarai, maldos, maldaknygės, kurios uždegė ne tik Lietuvos, bet ir kitų tautų žmones tikėti.

Šią A.Dirsytės veiklą Sibire svečias lygino su Karolio Vojtylos veikla okupuotoje Lenkijoje. Savo kalbą profesorius baigė mintimi, kad dabar šie du žmonės jau yra susitikę, džiaugiasi, meldžiasi už mus, kad ir mes prisidėtume prie to darbo.

Inesė RATNIKAITĖ

Šiauliai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija