Atnaujintas 2005 lapkričio 25 d.
Nr.89
(1390)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Mirė vienas iškiliausių kunigų

A†A prel. jubil. Jonas JONYS
(1912 08 11 – 1948 10 31 – 2005 11 08)

Prel. jubil. Jonas Jonys

Lapkričio 8 dieną po sunkios ligos, sulaukęs 93 metų amžiaus mirė Popiežiaus garbės prelatas, Kaišiadorių Katedros kapitulos garbės kanauninkas jubiliatas Jonas Jonys.

J.Jonys gimė 1912 m. rugpjūčio 11 d. Dauguose (Alytaus r.), baigė Daugų pradžios mokyklą ir vėliau savišvietos institute penkias reformuotos gimnazijos klases. Dėl lėšų stokos mokslą teko nutraukti ir dirbti raštvedžiu Daugų valsčiuje, o vėliau – Alytaus apskrities pašte.

1941 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Iš pradžių lankė tris licėjinius kursus, išlaikė gimnazijos kurso (abitūros) egzaminus, vėliau tęsė studijas Kauno kunigų seminarijoje. 1948 metais buvo įšventintas kunigu ir paskirtas Kaišiadorių parapijos vikaru, po mėnesio – Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleriu. Jo kunigystės pradžia sutapo su sunkiais pokario rezistencijos bei Bažnyčios persekiojimo laikais. Areštavus tuometinį vyskupijos valdytoją prel. Bernardą Sužiedėlį, Kaišiadorių rajono pirmininko įsakymu kancleris J. Jonys per 24 valandas turėjo apleisti kuriją ir Kaišiadoris.

1949-1950 metais ėjo Aukštadvario parapijos klebono pareigas. 1951 metais buvo paskirtas Birštono parapijos klebonu. Pas kun. J.Jonį Birštone prieglobstį rado 1956 metais iš Mordovijos lagerio grįžęs Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis. 1957 m. gruodžio 25 d. vyskupas T. Matulionis savo koplyčioje, asistuojamas kun. J.Jonio ir kun. J.Andrikonio, konsekravo vyskupu kan. Vincentą Sladkevičių. Po šio įvykio kun. J.Jonys buvo suimtas ir ištremtas į Mordoviją. 1960 metais grįžęs iš tremties trumpai darbavosi vikaru Pivašiūnų bei Molėtų parapijose.

1962-1984 metais ėjo Videniškių parapijos klebono, 1984-1995 metais – Kaišiadorių vyskupijos Kurijos kanclerio, o 1995-2004 metais – Kaišiadorių vyskupo generalvikaro pareigas. Nuo 1984 iki 2004 metų buvo nuolat renkamas Kaišiadorių vyskupijos Kunigų tarybos nariu, skiriamas vyskupo konsultoriumi. Garbingo atminimo prelatui J. Joniui 1956 metais už nuopelnus Bažnyčiai buvo suteiktas Kaišiadorių Katedros kapitulos garbės kanauninko, o 1988 metais – Popiežiaus garbės prelato (Praelatus honorarius Suae Sanctitatis) titulas. Iki pat mirties prelatas uoliai atliko jam patikėtas kunigo pareigas. Pastaraisiais metais buvo matyti, jog amžiaus našta kaskart vis sunkiau slegia šio uolaus kunigo pečius.

Lapkričio 8 dienos popietę mirusiojo palaikai buvo pašarvoti Kaišiadorių Katedros Šv. Juozapo koplyčioje. Dvi dienas ne tik Kaišiadorių parapijiečiai, bet ir tikintieji iš įvairių vyskupijos parapijų atėjo pagerbti mirusiojo, su juo atsisveikinti ir už jį pasimelsti. Šv. Mišios už prelatą J. Jonį buvo aukojamos 9-11 dienomis. Lapkričio 11dieną prel. J.Jonį gausus Kaišiadorių vyskupijos tikinčiųjų būrys palydėjo į Amžinojo Tėvo namus.

Prelato J. Jonio laidotuvių šv. Mišios buvo švenčiamos lapkričio 11 dieną Kaišiadorių Katedroje, į kurios centrinę navą mirusiojo palaikai buvo perkelti jau iš vakaro. Prieš pamaldas buvo perskaitytas apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Peterio Stephano Zurbrigeno užuojautos pareiškimas Kaišiadorių vyskupui, vyskupijos kunigams ir mirusiojo artimiesiems. Laidotuvių pamaldoms vadovavo Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis ir Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas. Pamaldose dalyvavo 58 kunigai, tarp kurių ir keletas velionio kurso draugų bei bendramokslių. Kaišiadorių Katedra buvo pilna maldininkų.

Pamokslą sakęs vyskupas J.Matulaitis su dideliu jautrumu ir meile pabrėžė keletą ryškiausių prelato asmenybės bruožų – vidinę ramybę ir giedrą, gilią išmintį, nepalaužiamą ištikimybę tiesai. Jis teigė, jog kaip tik šie bruožai įgalino kun. J. Jonį tapti nepakeičiamu pagalbininku valdant vyskupiją. Pamokslininkas priminė, jog Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleriu kun. J. Jonys pirmą kartą buvo paskirtas dar 1948 metais, praėjus vos mėnesiui po kunigystės šventimų, vyskupiją valdant garbingajam Dievo tarnui arkivysk. T.Matulioniui, o antrąjį kartą – 1984 metais – Kaišiadorių vyskupu esant Vincentui Sladkevičiui. Prelatas J. Jonys, ilgus metus buvęs nuolatinis ir dažnai nepakeičiamas šių dviejų iškilių vyskupų pagalbininkas, patarėjas ir bendražygis, tikrai buvo persiėmęs ir jų dvasingumu bei išmintimi, todėl ne vieną dešimtmetį, ypač sunkiomis politinėmis sąlygomis, buvo kelrodis ir patarėjas daugeliui vyskupijos kunigų. Su dideliu dėkingumu vysk. J. Matulaitis prabilo ir apie savo paties bendrystę su prelatu J. Joniu, savo ilgamečiu generalvikaru – neįkainojamu pagalbininku, išmintingu patarėju, tiesiog brangiu vyresniu bičiuliu. Pamokslą vyskupas baigė pažadu, jog, kai tik maldoje prisimins savo mirusius tėvus, kartu minės ir prelatą J. Jonį, iš kurio nuolat patirdavo tikrai tėvišką pagalbą ir paramą.

Po šv. Mišių ir maldų už mirusius gedulinga procesija išėjo į Katedros šventorių. Karstą, su žemiškaisiais prelato J. Jonio palaikais nešė kunigai, jaunesni pašaukimo broliai, ne kartą mokęsi iš jo žodžio ir pavyzdžio. Prie kapo kalbėjo mons. dr. Vytautas Sidaras, prelato J. Jonio studijų draugas, bei kun. dr. Algirdas Jurevičius, Kaišiadorių vyskupo generalvikaras. Pastarasis dėkojo Dievui už tai, kad leido jam turėti tokį iškilų pirmtaką, kurio nuoširdi parama ir išmintingi patarimai ilgai išliks atmintyje ir lydės tarnystės džiaugsmuose ir sunkumuose.

Po laidotuvių, gedulingų pietų vyskupijos kurijoje metu atsiminimais apie prelatą J. Jonį dalijosi jo studijų bičiulis kan. Bronius Antanaitis. Palydint į Tėvo namus prelatą J.Jonį, kaip niekada tinkamai ir prasmingai skambėjo maldos už mirusį kunigą žodžiai iš Valandų liturgijos: „Ištikimai Tau žemėje tarnavęs, tegu su šventaisiais amžinai džiaugiasi danguje“.

Kaišiadorių vyskupijos kurija

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija