Atnaujintas 2005 lapkričio 25 d.
Nr.89
(1390)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Akcijos

Petras KATINAS

Visi supermarketai, „belaukdami“ Kalėdų, jau pasipuošė kiniškais kalėdiniais žaisliukais bei kitais atributais. Ir kiekviename žingsnyje, ne tik prekybos centruose, bet ir dienraščiuose bei televizijos ekranuose mirga magiškas žodis – „Akcija“. Tai reiškia, kad tamstoms prekybininkai, tiksliau, jos bosai, siūlo vos ne veltui įsigyti tą ar kitą prekę. Daugiausia užsigulėjusį ir niekam vertą niekalą. Panašią „akciją“ sugalvojo ir Socialdemokratų partija bei Premjero patarėjų korpusas. Tautai buvo paskelbta, jog visi piliečiai gali pateikti internetu ar telefonu savo nuomonę apie susidariusią politinę situaciją ir užduoti klausimus Premjerui ne tik apie jo žmonos viešbučio privatizavimo reikalus ir tos privatizacijos skaidrumą ar teisėtumą, bet ir apie viską, kas vyksta valstybėje. Sudarytas įspūdis, jog tie tariami atsakymai yra Prezidento pareiškimo, kuriame jis ragino premjerą A.Brazauską „viešai ir atvirai atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus“, išdava. Štai, gerbiamieji, kaip operatyviai Vyriausybės vadovas reaguoja į Prezidento norus ir pageidavimus! Tačiau šis visuomenės raminimo ir vyniojimo aplink pirštą triukas buvo sugalvotas patyrusių panašių akcijų organizatorių ir režisierių štabe kur kas anksčiau. Juk neatsitiktinai, dar likus dienai iki Premjero „atsakymų“ per televiziją, praėjusį antradienį, Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas J.Olekas džiaugėsi, kad žmonėms visiškai nerūpi A.Brazausko šeimos verslo reikalai, visokios „Draugystės“ ar „Šešupės“, o pensijos, rublinių indėlių grąžinimas ir t.t. Vadinasi, ir klausimai, ir atsakymai buvo iš anksto sugalvoti ir surežisuoti.

Ne be reikalo A.Brazauskas po Prezidento pareiškimo džiaugėsi, kad abiejų nuomonės sutapo ir todėl jis pasirengęs kalbėtis su visomis teisinėmis institucijomis. Generalinė prokuratūra irgi reagavo į Prezidento kreipimąsi ir pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl Premjero žmonos viešbučio „Draugystė“ (dabar „Crowne Plaza“) privatizavimo. Tyrimą nurodyta baigti iki gruodžio 22 dienos. Bet juk visi puikiai žino, kad jeigu tas tyrimas ir bus vykdomas, tai šaukštai jau seniai po pietų – įsigaliojęs senaties terminas. Aišku, iškyla moraliniai dalykai, tačiau ne tik Premjeras, bet ir visa valdančioji dauguma į tokius niekus jau seniai nebekreipia jokio dėmesio.

Prie šio įsiliepsnojusio politinio skandalo laužo suskubo pasišildyti rankas daugelis. Tiesa, vieni tylomis, kiti prisidengę demokratijos gynimu, netgi patriotizmu. Ypač sukruto paksininkai, matyt, nusprendę, jog reikia kalti geležį kol karšta. Jie jau surinko 29 parlamentarų parašus reikalaujant papildyti Baudžiamojo kodekso straipsnį ir panaikinti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą už piktnaudžiavimą, kuriuo padaryta didelė turtinė žala valstybei. Liberaldemokratai puikiai žino, kad visuomenės dauguma pritartų tokiems BK pakeitimams. Taip pat žino, jog dabartinė valdančioji dauguma „guls ant bėgių“ ir jokiu būdu tokio nutarimo nepriims. Todėl surengė dar vieną ataką. Paksininkai kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą reikalaudami paaiškinti „Respublikos“ „leidinių grupėje“ skelbiamų publikacijų ciklą apie JAV milijardieriaus Dž.Sorošo kasamą duobę Lietuvos valstybei, vertinimą ir kokių veiksmų VSD ketina imtis ginant valstybės nacionalinius interesus. Beje, šis „leidinių grupės“ sukeltas didžiulis triukšmas, jog Dž.Sorošo finansuojami įvairiose struktūrose dirbantys asmenys baigia uzurpuoti viešąją Lietuvos erdvę, klaidingai formuoja visuomenės nuomonę, turi savo tikslų. Įdomiausia tai, kad šiose publikacijose Dž.Sorošo agentais paskelbti vien dešiniųjų pažiūrų žurnalistai, profesoriai, netgi agentūros „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius. Kai kam, matyt, labai nepatiko pastarojo meto R.Juozapavičiaus vieši pareiškimai apie korupcijos mastus Lietuvoje. Štai todėl ir sukeltas toks triukšmas dėl Dž.Sorošo, netgi raginama pasekti Baltarusijos valdovo A.Lukašenkos pavyzdžiu ir uždaryti Dž.Sorošo fondo finansuojamas institucijas. Ši isterija, sukelta „Respublikos“ „leidinių grupėje“, irgi yra viena iš viešųjų ryšių akcijų, vykdomų tuo pačiu tikslu – nukreipti žmonių dėmesį ne tik nuo Premjero kritikos, bet, svarbiausia, valant kelią V.Uspaskicho grupuotei.

Pastarosios viršininko oficialiai reiškiamas A.Brazausko palaikymas tėra tiktai dūmų uždanga. Tai supranta socialdemokratų partinis-ūkinis aktyvas. Netgi patys „darbiečių“ lyderiai neneigia pasirodžiusių pranešimų, jog V.Uspaskicho žmonės jau bando flirtuoti su Seimo Liberalų frakcijos, atskilusios nuo liberalcentristų sostinės mero ir šios partijos vadovo A.Zuoko šalininkų, nariais. Seimo užkulisių žinovai teigia, kad jeigu A.Brazauskas vis dėlto pasitrauktų, tai socialdemokratams neliktų kitos išeities, kaip irgi trauktis iš valdančiosios koalicijos. Juk pakankamai aišku, kad kito Premjero skyrimui iš Socialdemokratų partijos Darbo partija nepritars. Todėl, kaip skelbiama, „darbiečiai“ siūlo naujiesiems liberalams net Premjero postą. Aišku, tokiu atveju, liberalas premjeras, jeigu toks atsirastų, būtų tiktai klusnus V.Uspaskicho valios vykdytojas. Tačiau tai tik hipotezės, nieko gera nežadančios.

Apskritai ši erzelynė dėl A.Brazausko rodo, jog visuomenei, bent jau nemažai jos daliai, įteigta mintis, kad tik A.Brazauskas ir buvusi partinė nomenklatūra gali ir sugeba valdyti valstybę. Visose buvusiose sovietinėse „respublikose“ vyksta revoliucijos ir nuverčiami ekskomunistai valdovai, tik Lietuvoje ir Turkmėnijoje tylu, tylu. Štai čia ir yra didžiausia bėda. Murkdomi tokių matomų, o ypač užkulisinių skandalų pelkėje, piliečiai nustumiami nuo kur kas svarbesnių dalykų. Skelbiant, jog tik Premjero dėka Bendrasis vidaus produktas smarkiai išaugo, o vidaus vartojimas kasmet didėja apie 14 proc., tapome ES ir NATO narėmis, nutylimi kiti svarbūs reikalai ir skaičiai. Štai kad ir tai, jog per tą išmintingiausio vadovavimo laikotarpį nuolat smunka Lietuvos patrauklumas užsienio investuotojams. Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė, jog pagal tiesioginių užsienio investicijų dalį vienam gyventojui Lietuva užima paskutinę vietą Europos Sąjungoje. Dabartinė valdžia giriasi, kad pernai tiesioginės užsienio investicijos išaugo keturis kartus. Bet nutylima, jog tai mažiau nei 1998-2002 metais. Ir dar. Nuolat pabrėžiama, kad investicijos iš Europos Sąjungos valstybių dabar sudaro net daugiau kaip 74 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų, o Rusijos ir kitų NVS šalių – tiktai 12,4 proc. Čia ir vėl nutylimas labai svarbus faktas – tų investicijų srauto kritimas. Ir labai spartus. Vien tai, jog per pirmąjį šių metų pusmetį investicijos iš Rytų (Rusijos ir NVS) išaugo beveik 54 proc., o iš ES valstybių – vos 5,7 proc., labai daug ką pasako. Ką gi rodo tokios tendencijos? Pirmiausia tai, kad Kremliaus politika užkariauti Lietuvos ir Latvijos ekonomiką sėkmingai vykdoma. Ir ne be dabartinės valdančiosios grupuotės pagalbos. Telieka tiktai pavydėti Estijai, kuri, Pasaulio banko duomenimis, pagal patrauklumą Vakarų investicijoms užima 20 vietą pasaulyje ir 6-ąją tarp visų ES narių. O jeigu dar pridėsime beveik jau priverstine tapusią emigraciją dešimtims tūkstančių Lietuvoje negaunančių darbo specialistų ir nespecialistų, tai suprantama, kur tautą veda Išmintingojo vadovavimas.

Esama situacija susirūpino ir Lietuvos pramonininkai. Štai Pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys, nors ir gana atsargiai, bet aiškiai pasakė, kad skandalai, susiję su A.Brazausko šeimos valdomu turtu, daro labai neigiamą įtaką verslo aplinkai. Verta pacituoti dar vieną B.Lubio reikšmingą pastebėjimą: „Šiuo metu yra kažkokia krizė, ne politinė ir ne tik Premjero – yra valdžios, kaip visuminio produkto, krizė, kuri verslo aplinkai duoda vienareikšmiškai neigiamą rezultatą“. Žinoma, tai aišku ne tik pramonininkams. Valdžios krize naudojasi ir Rusijos „Gazprom“, jau paskelbęs apie savo planus labai smarkiai padidinti dujų kainas. O Vyriausybė, įsivėlusi į savo žaidimus ir Premjero gelbėjimą, nieko nedaro ne tik dėl „Gazprom“ ketinimų užmesti apynasrį visiems Lietuvos žmonėms, bet ir dėl kitų reikalų. Anot B.Lubio, „niekas šiandien Vyriausybėje nedirba, kad dujų kainos būtų sumažintos“.

Pramonininkų konfederacijos prezidentas, kurio niekaip nepriskirsi prie A.Brazausko priešų, įvertino Premjero blaškymąsi beveik lygiai taip pat, kaip opozicija ir dauguma politologų. „Premjeras iš karto turėjo būti atviresnis prieš visuomenę. Nežinau, ar reikėjo komisijos, gal pakaktų ir dviejų valandų viešos atviros spaudos konferencijos atsakant į žurnalistų klausimus. Jam nereikėjo šitų klausimų bijoti, nereikėjo vengti atviros diskusijos“, – pareiškė B.Lubys. Taigi Premjero akcija – keliolikos minučių monologas per televiziją – jau nieko nepakeis. Džinas iš butelio paleistas, o įvaryti jį atgal pavyksta tiktai pasakų herojams.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija