Atnaujintas 2005 lapkričio 25 d.
Nr.89
(1390)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Komisijų bumas

Paskutinis argumentas, kurio tarsi skęstantysis šiaudo griebiasi Algirdas Brazauskas ir jo valdančiosios koalicijos kolegos Premjero kėdei ir visai koalicijai išsaugoti, yra pastaruoju metu plačiai išpopuliarinta tezė, neva Seimas sudaro pernelyg daug komisijų. Atseit dėl to paralyžiuojamas viso Seimo darbas, tos komisijos neatlieka savo paskirties, nes dažniausiai neatsako į joms iškeltus klausimus ir t. t. Tačiau tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Pirmasis Seimo vicepirmininkas Č. Juršėnas, apžvelgdamas penktosios kadencijos Seimo darbą, lapkričio 14 dieną spaudos konferencijoje Seime informavo, jog šios sudėties Seimo darbas kuo nors ypatingu nuo ankstesnių kadencijų nesiskiria, – tiek priimamų įstatymų, tiek posėdžių skaičiumi per mėnesį. Č. Juršėnas šioje spaudos konferencijoje pažymėjo, jog laikinųjų komisijų gausa šios kadencijos Seimas iš tikrųjų išsiskiria iš ankstesniųjų, tačiau nelaiko trūkumu. Pažymėjęs, jog šis Seimas pasižymi taip pat itin mažu Seimo narių skelbiamų pareiškimų skaičiumi, vicepirmininkas priminė, jog šie pareiškimai yra labai svarbus opozicijos darbo instrumentas, kurio nederėtų ignoruoti. Dar galima būtų paminėti, jog Č. Juršėnas pabrėžė, kad šis Seimas pasižymi didele savo narių drausme – dėl posėdžių lankymo jiems sunku būtų ką nors prikišti.


Apie politikus guodėjus

Neseniai „Atodangose“ buvo Vladimiro Laučiaus rašinys, skelbiantis, kad Lietuvos politikoje nėra politikos. Politikai esą virto ūkininkais, vadybininkais, guodėjais, kultūrininkais. Guodėjais pavadinti tie politikai, kurie žmonėms šneka, kad nėra labai blogai, kad darosi vis geriau, ir jie priešpriešinami su nerimą keliančiais ir nuolatos sakančiais, kad yra labai blogai. Autorius save ir grupę bendraminčių prisiskiria prie reikalingo (jų manymu) nerimo žadintojų. Jie ir giria save dėl tokios veiklos, ir jau ima teisintis. Nesiteisintų, jeigu būtų peikiami tik tendencingų politikų, kurie esą neverti dėmesio. Jiems priekaištauja, kaip teigia straipsnio autorius, tarsi neutralūs žmonės, kurie sako: negali būti, kad viskas taip blogai, yra ir gerumų, tik jie nepastebėti. Tokie priekaištautojai politikus trikdo, nes prieštarauja jų sumanymui: jei žmonės patys save imasi guosti, koks tada nepolitikais virtusių politikų vaidmuo? Bet išeitis rasta – galima vėl skelbti savo pažiūras pagal savo (arba kokių nors užsakovų) norus, o tikrovei leisti palūkėti negadinti sumanytų planų.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija