Atnaujintas 2005 gruodžio 2 d.
Nr.91
(1392)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Ne visi projektai atitinka reikalavimus

Parodos-konkurso, skirto Kauno Prisikėlimo bažnyčiai dekoruoti, rezultatų aptarimas-konferencija

Kauno architektų namuose dvi savaites visuomenei buvo pristatyta Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios dekoravimo darbų paroda. Komisija lapkričio 29 dieną priėmė sprendimą – įvertino parodoje-konkurse dalyvavusių menininkų darbus. Komisiją sudarė architektų, kunigų, meno žinovų grupė, beje, nelabai norėjusiųjų prisistatyti publikai. Gal tai galėtų būti neužtikrintumo savo nuomone ar objektyvumo stokos reiškinys? Nepaisant to, taip pat ir neigiamo požiūrio į žurnalistų dalyvavimą konferencijoje, komisijos nariai sklandžiai dėstė savo nuomones klausytojams, tarp kurių buvo kunigų, menininkų ir tiesiog tikinčiųjų.

Deja, komisija vienbalsiai teigė, kad pateikti projektai vargiai atitinka reikalavimus. Referentės teigimu, jaučiama brandaus menininko ranka, tačiau kiekvienas projektas sukėlė prieštaravimų. Atsirado poreikis šilumos ir minimalizmo susiliejimui, nes reikia besąlygiškai taikytis prie pastato erdvės, kuri yra techniškai aktyvi, dėl to jokiu būdu negalima jos apkrauti. Dėl sprendimo sudėtingumo komisijai kėlė abejonių Kristaus veido vaizdavimo siūlymai. Teigiamiausiai komisija įvertino projektą, pažymėtą numeriu 196123, tai minimalistinio pobūdžio kryžius, siūlomas centrinei presbiterijos sienai. Šiam siūlymui paprieštaravo klausytojai. Kilo klausimas dėl protestantizmo įtakos. Vyko diskusija dėl Katalikų Bažnyčios išskirtinumo. Vieningai nuspręsta, kad dekoracijos turėtų skirti katalikus nuo protestantų, tokiu atveju bažnyčios aplinkoje gerai derėtų tradiciniai darbai. Tuo pat metu iškeliama mintis, kad tai turėtų būti prieštaraujanti potemė XXI amžiaus Reisono projektuotai bažnyčiai. Kadangi Kauno Prisikėlimo bažnyčia taip pat yra paminklinė, siekiama derinti paminklinius ir religinius principus – tai didelis iššūkis. Atgijo prisiminimai apie ankstesnių menininkų siūlymus, kurie dėl okupacijos taip ir nebuvo įgyvendinti. Varnelis kadaise siūlė Lietuvos didvyrius patalpinti bažnyčios požemiuose, o Morkūnas – antro aukšto languose. Ir šiandien salėje atsirado pritariančių šiam sprendimui, nes prie altoriaus svarbiausia turėtų būti vitražų ornamentika ir stotys. Tai tarsi kelias svarbiausio taško bažnyčioje – altoriaus ir centrinės presbiterijos sienos link. Žmogaus kelias Dievo link, taip pat ir istorijos atgimimo kelias. Vienas komisijos narių – kunigas teigė, kad neturėjo tikslo ir minties iš karto rasti tinkamą sprendimą. Pabrėžė, kad bažnyčia vis dėlto yra Dievo namai ir šventovė, todėl patriotizmas turėtų glaudžiai sietis su teologizmu bei antropologizmu. Be to, tradicinis lietuviškas bažnytinis menas yra sukaupęs daug patirties freskoje ir mozaikoje. Būtent per tai reikėtų ieškoti sprendimo, kuris išreikštų šviesų žmogaus susitikimą su Dievu. Iš komisijos lūpų buvo dažnai girdimas derinys: asketizmas – kuklumas. Pasak jų, to reikalauja prezentatyvi ir iškilminga bažnyčios erdvė. Neišvengta minčių apie tai, kaip svarbu, kad tarp kunigų ir menininkų užsimegztų kontaktas. Rezultatai, be abejo, būtų daug geresni, jei konkursui būtų skiriama daugiau lėšų, prie to turėtų prisidėti ir Lietuvos gyventojai. Tokiu atveju konkursas galėtų tapti tarptautiniu reiškiniu, tam būtų skirta žymiai daugiau laiko ir finansų.

Įdomiausi ir nuoširdžiausi iš diskusijoje pasisakiusiųjų buvo vienos moters (dailininkės) klausimai: Kaip lietuviai žiūri į prisikėlimą? Kur yra tikėjimas ir džiaugsmas? Kur dingo stebuklo šviesa? Ar verta tiesiog pasikabinti dar vieną kryžių arba kraujais besitaškančią kančią? Iš tiesų verta pamąstyti, kas geriau atskleidžia Bažnyčios ir tikėjimo idėjas bei tiesas: agresijos ir žiaurumo pavidalas ar stebuklo ir prisikėlimo džiaugsmas?

Galutiniam sprendimui priimti komisija rinkosi į uždarą posėdį. Buvo paskelbtos trys antrosios ir trys trečiosios vietos, pirmosios neskelbiamos, greičiausiai dėl to, kad, komisijos nuomone, neatsirado iki galo subtiliai išvystytų pasiūlymų. Už centrinės presbiterijos sienos projektą antroji vieta skirta Z.Vaičiakoniui, trečioji – V.Gutauskui. Už vitražų projektą antroji vieta – R.Mulevičiui, trečioji – G.Trutnevytei. Ir už Kryžiaus kelio stočių pasiūlymą: antroji vieta – A.Šlapikui, trečioji – A.Vaurai. Šiais sprendimais komisija užbaigė parodą-konkursą, skirtą Paminklinei Prisikėlimo bažnyčiai dekoruoti.

Simona TIŠKUTĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija