Atnaujintas 2005 gruodžio 2 d.
Nr.91
(1392)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

„Stabilizacija“ pagal V.Putiną

Petras KATINAS

Čečėnijoje namų sienos apklijuotos
rinkiminiais plakatais
EPA-ELTA nuotrauka

Oficialusis Kremlius ir marionetinė Čečėnijos valdžia giriasi, kad įvykę rinkimai į Čečėnijos parlamentą dar labiau stabilizuos padėtį. Nežinia, kam skirti tokie visiškai tikrovės neatitinkantys pranešimai. Keli jauni Maskvos žurnalistai, stebėję Čečėnijos „rinkimus“ ir keliolika dienų pabuvę sugriautame Grozne, Gudermese ir kituose Čečėnijos miestuose, vienu balsu tvirtina, jog surasti bent kokį normalizavimosi požymį beveik neįmanoma. Čečėnijoje visiškas nedarbas, o jauni žmonės, neturėdami darbo ir jokio pragyvenimo šaltinio, masiškai stoja į laisvės kovotojų gretas. Esą net mažamečiai vaikai puikiai moka pasigaminti bombas namuose. Duobėtais, artilerijos sviedinių ir bombų išraustais keliais automobiliai važinėja didžiuliu, net iki 180 km per valandą greičiu. Manoma, jog, važiuojant tokiu greičiu, galima „prašokti“ kovotojų padėtas minas ir fugasus. Pakelės nusėtos sudaužytais rusų armijos šarvuočiais ir džipais. Žurnalistai aprašo įdomų faktą, kaip rusų okupacinės armijos kariai eina atlikti savo gamtinių reikalų. Paprastai jų atlikti einama mažiausiai po penkis. Keturi saugo „reikalą“ atliekantį kareivį. Vėliau keičiamasi vietomis. Niekur kareiviai nesijaučia saugiai, nes visiškai neaišku, iš kur pasigirs automato ar kulkosvaidžio serija. Rusų kariškiai bijo net užsukti į sostinės Grozno turgavietes. Kai žurnalistai paprašė juos lydėjusio karininko skirti grupę kareivių, kad palydėtų į turgų nusipirkti obuolių ir kitų vaisių, karininkas žurnalistus išvadino psichais. Rusų kareiviai bijo vaikščioti ne tik į turgavietes, bet ir gatvėmis. Paprastai vaikšto tiktai būriais arba tūno vadinamuosiuose blokpostuose. O turguje gali laisvai nusipirkti ne tik rusiškų pistoletų TT, bet ir automatų, netgi snaiperių šautuvų.

Tačiau didžiausia nelaimė Čečėnijoje yra, anot pačių okupacinės armijos karininkų, vicepremjero Ramzano Kadyrovo vadovaujamos vadinamojo Antiteroristinio centro ginkluotosios pajėgos. „Tai tikri galvažudžiai“, – skundėsi vienas rusų pulkininkas. Ir pridūrė, jog R.Kadyrovas daro viską, ką tiktai nori: grobia įkaitus, atiminėja žmonių turtą. Ir okupacinės armijos karininkai – generolai ir pulkininkai – bijo imtis kokių nors veiksmų prieš R.Kadyrovo gaujas, nes pats V.Putinas priima šį galvažudį Kremliuje. Be to, vis dažniau R.Kadyrovo „armija“, surinkta daugiausia iš kriminalinių nusikaltėlių, užpuola Rusijos kareivių ir milicininkų postus. Vien tik per tris 2005 metų mėnesius šios gaujos penkiolika kartų užpuolė okupacinės armijos postus ir sandėlius. Žuvo keliolika kariškių. Pagrindinis tų užpuolimų tikslas – užgrobti ginklus ir kitą karinę amuniciją. Nors R.Kadyrovo pajėgos puikiai ginkluotos, tačiau ginklų joms reikia pardavimui. Antras didelis kadyrovininkų pajamų šaltinis – žmonių grobimas vėliau reikalaujant didelės išpirkos iš giminių ir artimųjų. Okupacinė valdžia ir karinė vadovybė tai puikiai žino, bet absoliučiai nieko nedaro padėčiai pakeisti. Šiuo metu Čečėnijoje dislokuota daugiau kaip 100 tūkstančių Rusijos karių, kurie be didelio vargo galėtų nuginkluoti R.Kadyrovo gaujas. Tačiau bėda ta, kad patys rusų generolai gauna šių gaujų grobio dalį.

Nors oficialūs duomenys apie žuvusiųjų skaičių, kuriuos retsykiais skelbia Rusijos gynybos ministerija, labai sumažinti, tačiau manoma, kad jau žuvo per 20 tūkst. rusų kariškių ir apie 200 tūkst. čečėnų, daugiausia taikių gyventojų. Tačiau ir likusiems gyviesiems pavydėti netenka. Daugiau kaip 80 proc. darbingų čečėnų neturi darbo. Žmonės glaudžiasi griuvėsiuose, polietileno plėvelėmis uždangstytomis kiaurymėmis, kurios kažkada buvo langai. Tiesa, federalinė valdžia sukėlė didelį triukšmą, reklamuodama, jog iš centrinio biudžeto be pastogės likusioms čečėnų šeimoms skirta po 300 tūkst. rublių. Tačiau už tokius pinigus nei namo pasistatysi, nei buto įsigysi. Paprastas namelis kainuoja mažiausiai 150 tūkst. dolerių. O griuvėsiuose gyvenantys žmonės jau dešimtmetį neturi nei elektros, nei vandens, nei kitų komunalinių patogumų.

Taigi tokia „stabilizacija“ po išreklamuotos rinkimų komedijos. Bet blogiausia, kad panašūs procesai vyksta ir visame Šiaurės Kaukaze.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija