Atnaujintas 2005 gruodžio 9 d.
Nr.93
(1394)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Šiaulių vyskupijoje

Joniškio dekanate

Ten, kur srovena Švėtė...

ŽAGARĖ. Per miestelį, tokį ramų, šerkšnu aptrauktą, mąsliai nusiteikusį, asfaltuotomis gatvėmis, giedodami giesmes ir psalmes, nešdamiesi vėliavas, su kryžiumi, su Barboros Žagarietės portretu ir keturių jaunuolių palyda priekyje traukė gausus būrys maldininkų. Minios priekyje, lydimas vietos klebono ir kelių kitų kunigų, žengė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Kodėl taip sujudo gruodžio 4-ąją šis bažnytkaimis? Tenai, kur kadaise prieš kelis šimtus metų kartu su kitais karstais ir mirusiųjų palaikais prie bažnyčios švedai degino iš rūsių suneštus karstus su palaidotųjų kūnais, kur žmonės ilsėjosi atgulę amžinojo miego, ateiviai iš už Baltijos naikino palaikus mirusiųjų, kuriuos lietuviai iki šių dienų tebemoka gerbti. Palaikus niekino, be laiko ir be priežasties barbariškai degino. Iš Šv.Petro ir Povilo senosios bažnyčios piktų rankų buvo pagrobti šventąja laikomos Barboros Umiastauskaitės, dažniausiai vadinamos Barbora Žagariete, palaikai. Anuomet žinota daugybė jos užtarimu įvykusių pagijimų, atsivertimų ir kitų stebuklingų atsitikimų, kurių knygose užrašyta daugiau nei 400. Palaikai vieną naktį nelabų rankų buvo išdrabstyti po visą Žagarę. Pamaldesni žmonės, surinkę juos, visur išmėtytus vėl sudėję į karstą, papuošę ir, aprengę moteriškais apdarais, paliko ramybėje. Tiktai neilgam. Gavus įsakymą, 1963 metų gegužę Žagarės Šv. Petro ir Povilo senoji bažnyčia buvo apsupta ir iš jos nakčia slapčiomis išgabenti Barboros Žagarietės palaikai. Nors buvo nemaža mėginimų, įdėta pastangų, ligi šios dienos palaikai nerasti.

Šiuolaikinėje spaudoje pasirodė žinių, kad juos sovietai iš tikrųjų sunaikino. Bažnyčia nori iš svetur ir Lietuvoje gyvenančių tikinčiųjų sulaukti žinių apie pagijimus, nurodymų, kur atsidūrę jos palaikai. Tepraneša Šiaulių kurijai, kuri jau šiemet rugsėjo mėnesį oficialiai pradėjo Barboros Žagarietės beatifikacijos bylą. Kaip tik gruodžio 4-ąją, iš Šiaulių atvažiavus vyskupui E.Bartuliui, Naujosios Žagarės Šv.Petro ir Povilo bažnyčioje per pamokslą minėtas šis tikslas. Pamaldų pradžioje pradėta iškilminga procesija gatvėmis į Senosios Žagarės bažnyčią, kuri sovietmečiu buvo uždaryta ir iš kurios slapčiomis buvo išgabenti ir, kaip rašo sovietinė lietuviška enciklopedija, prof. Markulio buvo preparuoti Barboros Žagarietės per tris šimtmečius nesugedę palaikai. Senojoje Žagarės bažnyčioje vysk.E.Bartulio buvo aukojamos šv.Mišios, žagariečių mergaičių pagiedota senovinė giesmė apie šv.Barborą, perskaityta litanija, pasakytas kun. K.Ambraso, SJ, pamokslas. Pagarbinus Švč.Sakramentą, kai kurie maldininkai su vyskupu priekyje nusileido į kriptą, kur kadaise buvo saugomi Barboros Žagarietės palaikai, o dabar vėl atnaujintas ir sutvarkytas karstelis ir naujomis drapiruotėmis atkurtas Barboros palaikų vaizdas. Atsiprašius Viešpaties už šios parapijos, visos mūsų tautos kaltes, už čia gulėjusios Barboros palaikų išniekinimą, pasižadėta savo maldomis, nuoširdžia atgaila, aukomis laimėti dangaus palankumą, kad Barbora Žagarietė kuo greičiau būtų paskelbta palaimintąja, o ši parapija, visa mūsų tauta atsiverstų. Žagariečių pastangomis, ypač seniūnės S.Eidukienės ir vidurinės mokyklos direktorės pavaduotojos V.Paulauskienės ir kitų pagalbininkų šiai progai išleistas puošnus leidinukas, atvirukas, vyskupo rūpesčiu išspausdintas paveiksliukas su malda, kad Barbora būtų paskelbta palaimintąja.

Kun. Kazimieras AMBRASAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija