Atnaujintas 2005 gruodžio 23 d.
Nr.97
(1398)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Klierikai džiaugiasi kunigo drabužiu

Justas JASĖNAS

Klier. Darius Marcinkevičius,
Seminarijos rektorius kun. Robertas
Šalaševičius, vysk. Juozas Tunaitis
ir klier. Regimantas Tubelis
įvilktuvių dieną seminarijos koplyčioje
Klieriko Nerijaus PapirČIO nuotrauka

Gruodžio 8-ąją Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos vadovybė ir auklėtiniai šventė Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo iškilmę. Tradiciškai tądien studijas įpusėję alumnai apvelkami kunigiškosios tarnystės drabužiu – sutana. Išvakarėse seminarijos rektorius pašventino jų kamžas, o kitą dieną naujuoju drabužiu apsivilko du ketvirtojo kurso auklėtiniai Darius Marcinkevičius iš Naujosios Vilnios Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės ir Regimantas Tubelis iš Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijų. Kartu jie Bažnyčios ir visų tikinčiųjų akivaizdoje pasiryžo toliau ištikimai ir nuolankiai ugdyti pašaukimo dovaną, stiprinti dvasinį gyvenimą ir tapo diakonato ir kunigystės kandidatais. Iškilmėse dalyvavo vyskupas Juozas Tunaitis, seminarijos vadovybės nariai, diak. Kęstutis Smilgevičius, dėstytojai ir auklėtiniai, seminarijos parengiamojo kurso studentai (vad. Vaclav Volodkovič ir diak. Žydrius Kuzinas), klierikų D.Marcinkevičiaus ir R.Tubelio gimtųjų parapijų klebonai kun. Vojciech Gurlicki ir kun. Zenonas Navickas, keli Vilniaus parapijų klebonai, ketvirtakursių tėveliai, artimieji ir bičiuliai.

Vyskupas J.Tunaitis pašventino sutanas ir susirinkusiesiems pasakė pamokslą. Ganytojas atkreipė dėmesį, kad svarbu kiekvienu gyvenimo atveju pagalbos kreiptis į dangiškąją Dievo ir mūsų Motiną Švč. Mergelę Mariją, nes ji niekuomet neapleidžia pasaulio ir kiekvieno žmogaus. Mūsų meilę Bažnyčios Motinai parodo ir Šiluvos, Aušros Vartų šventovės, taip pat Lurdas ir Fatima, kur kiekvienais metais meldžiasi tūkstančiai tikinčiųjų. Vyskupas pabrėžė, kad Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė yra vilties, o kartu ir džiaugsmo diena. Džiaugiamės, nes šios dienos šventė ypatingu būdu liudija, kad Dievas ateina į pagalbą žmogui. Per Mariją Tėvas atsiunčia pagalbą klystančiam žemės keleiviui, labiausiai išaukština Kristaus Motiną, bet kartu ją suartina su kiekvienu iš mūsų. Kartu tą dieną švenčiame ir džiaugiamės viltimi, kuria esame apdovanoti. Mūsų išrinkimas Dievo sumanytas dar prieš pasaulio sukūrimą. Ir apaštalas Paulius primena, kad mes viskuo apdovanoti, kad galėtume skleistis savo gyvenime. Kiekvienas žmogus yra pašauktas, Dievo numatytas, tad už tai galime Jam dėkoti.

Dievas kunigus pašaukia būti Kristaus bendradarbiais, pakviečia dalytis kunigystės malone ir būti arti Viešpaties altoriaus, talkinti vyskupams sielovadoje. Viešpaties balsą pažįstame įsiklausydami į kasdienybės ženklus, galime geriau suprasti ir vykdyti Jo valią. Kunigams ypač svarbu skelbti Žodį, kuris augina ir palaiko tikėjimu, viltimi ir meile krikščionių bendruomenes. Tad dera vieniems kitus lydėti malda, neaplenkti net ir nemalonaus žmogaus. Vysk. J.Tunaitis auklėtiniams linkėjo per studijų seminarijoje metus ugdyti troškimą ir uolumą laimėti žmones Kristui, vesti visus prie malonės ir gyvenimo šaltinio.

Iškilmės proga pakalbinome klierikus, klausdami, ką jie mano apie kunigišką tarnystę ir sutaną. Klierikas D.Marcinkevičius sakė: „Dar mokydamasis mokykloje troškau nešioti kunigo tarnystę liudijantį drabužį, tad dabar jį apsivilkęs labai džiaugiuosi, kad mano svajonė pagaliau išsipildė. Norėčiau, kad žmonės niekada neturėtų progos pasipiktinti mano elgesiu. Juk daug smagiau būti uoliu Kristaus tarnu, kuris labai nuoširdžiai neša Gerosios Naujienos šviesą. Kunigo drabužis, kurį klierikas turi teisę nešioti, yra regimas tarnystės ženklas, kuris liudija pasauliui ne vien žmogaus tikėjimą, bet ir jo pašaukimą sekti Jėzumi Kristumi.

Dar dažnai pagalvoju apie tarnystę, kurią savanoriškai atlieku ligoninėje. Ten taip visada laukia kunigo, klieriko, apskritai bet kokios dvasinės paguodos. Tad nuo šiol su kunigiškos tarnystės ženklu – pakakline galėsiu ten apsilankyti. Mat, darbuojantis pasaulietiškai apsirengus, gali kilti įvairių nesusipratimų. Kartą kunigas su kasdieniniais pasaulietiškais drabužiais dirbo statybos darbus. Atėjo žmogus ir teiraujasi klebono. Kunigas prisistato: „Tai aš būsiu klebonas“. O žmogus sako: „Taigi ne statybininko, o kunigo ieškau...“ Gal tam ir atsirado sutana, kad visi žinotų, iš tolo pažintų kunigo tarnystei atsidėjusį žmogų“.

Klierikas R.Tubelis pasakojo: „Dabar visi mano bičiuliai, tikintieji matys, kad pamažu artėju kunigystės link. Labai norėčiau, kad išsipildytų daugybę sutanų Alytuje pasiuvusio siuvėjo Stanislovo žodžiai: „Nešiok garbingai!“ Šiais laikais kunigai vis dar turėtų išsiskirti iš kitų žmonių net ir išoriškai. O labiausiai jie turėtų būti atpažįstami iš Evangelijos įgyvendinimo savo ir kitų gyvenimuose“.

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija