Atnaujintas 2005 gruodžio 28 d.
Nr.98
(1399)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Ar Prezidentas nemato problemos?

Kauno apylinkės teisėjas Kęstutis Petkevičius iškrėtė piktą pokštą: lapkričio 29 dieną nuteisė žurnalistą A.Dambrauską už tai, kad straipsnyje „Kolaborantas varsto merijos duris“ įvardijo kolaborantu su okupacine sovietų valdžia glaudžiai bendradarbiavusį, o dabar Kauno valdžiai daryti įtaką bandantį asmenį R.Tvarijoną. A.Dambrauskas teisėjo sprendimu turės sumokėti 2500 litų baudą, o R.Tvarijonui – 50 tūkst. Lt už padarytą neturtinę žalą. Taigi, užuot iškėlus bylą kolaborantui už priešnepriklausomybinę veiklą pagal Mykolo Burokevičiaus nurodymus, buvo nubaustas žurnalistas, kolaborantą pavadinęs tikruoju vardu. Iš tikrųjų toks asmuo negalėjo būti tvirtinamas teisėju, o, iškilus minimam stulbinančiam faktui, turėjo būti nedelsiant atleistas iš pareigų dėl nelojalumo Lietuvos Respublikai. Tačiau Prezidentas tyli.

Gruodžio 17 dieną Lietuvos televizijos laidoje „Forumas“ buvo nagrinėjamas minimas teismo piktas pokštas, žiūrovai galėjo telefonu atsakyti į klausimą, ar pasitiki teismais. Atsiliepė 3200 žiūrovų – pakankamai įspūdingas skaičius per trumpą valandėlę. Nepasitikinčiųjų teismais buvo 3 100, pasitikinčiųjų – 100! Reikia ne tik suklusti...

Gruodžio 20 dieną „Lietuvos aide“ pasirodė buvusio Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko Broniaus Nainio rašinys „Kažkas klaikaus...“, kuriame autorius Lietuvos teisėsaugos sąrangą ir jos pareigūnus įvardija skubiai pjautinu ir mestinu lauk pūliniu, kurį pjauti turi ne kas kitas, o Prezidentas, kol tas „kažkas klaikaus“ neįsisuko į Prezidentūrą.

O gal jau įsisuko?..

Štai kas rašoma lapkričio mėnesio „Laisvo laikraščio“ numeryje apie Valdą Adamkų: „Buvusios Sovietų Sąjungos KGB šefai dar tais laikais buvo įpratę vadinti dabartinį Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų pašaipiu žodžiu „Fermeris“. Kai kas sako, kad tai buvo agentūrinis V.Adamkaus slapyvardis, kuris jam buvo suteiktas per jo pirmąją kelionę į Maskvą 1972 m., o vėliau KGB kurjeriai į Čikagą, į „Santaros-Šviesos“ suvažiavimus, nuolat gabendavo įvairius pavedimus. Tačiau bet kuriuo atveju V.Adamkus už savo sugrįžimą į Prezidento postą turi būti dėkingas garsiajam KGB rezervui – juk prezidentą R.Paksą nuvertė garsieji KGB karininkai – Valstybės saugumo departamento šefas Arvydas Pocius ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Jau nekalbant apie dabartinį Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, kuris į KGB karinę tarnybą stojo savanoriu. Paaiškėjus, kad jie – buvę ar esami KGB-istai, V.Adamkus pareiškė nematantis tame problemos“. Taip parašyta pirmajame puslapyje juodu, kaip sakoma poligrafijoje, riebiu šriftu. Kas gali paneigti „kažko klaikaus“ įsisukimą, jei Prezidentas nepaneigia? Juolab jei nemato problemų, kurios visuomenę piktina, kurios jau pūliniais laikomos.

2006 m. sausio 1 d. sukaks metai, kai Archyvų įstatymu 70-iai metų buvo uždaryti KGB ir jai vadovavusios kompartijos archyvai Lietuvoje. Ne Prezidento iniciatyva, o visuomenės spaudimu Prezidentui pastarasis pasiūlė Seimui keisti archyvų saugojimo ir naudojimo įstatymą. Seimas stumdo po stalčius įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, visuomeninės organizacijos ir mokslo darbuotojai ragina įstatymo pakeitimą ir papildymą svarstyti skubos tvarka, o Prezidentas tyli.

Įteisinamas neteisingumas, teisinis nihilizmas, teisėsaugos sąranga ir jos pareigūnai Lietuvoje – problema. Problemą jau seniai mato visuomenė, seniai kelia ją į viešumą. Problemos nematyti Prezidentui – nevalia.

Algimantas ZOLUBAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija