Atnaujintas 2006 sausio 4 d.
Nr.1
(1401)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Senamiesčio vaikų dienos centras – tarsi didelė šeima

Benjaminas ŽULYS

Šventės dalyvius sveikina
Kauno arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius

Vaidinimas apie Marijos
ir Juozapo kelionę į Betliejų
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Vaikų dienos centro koplyčioje
šv. Mišias aukoja Kauno
Arkikatedros Bazilikos administratorius
kun. Evaldas Vitulskis

Kaune, Senamiesčio vaikų dienos centre, buvo surengta nuotaikinga vaikų kalėdinė šventė. Tie vaikai – iš vadinamosios rizikos grupės šeimų, kuriose mažieji dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturi sąlygų visaverčiai leisti savo laisvalaikį. Ne vienam stinga ir vertingesnio valgio. Kai kuriose šeimose yra tik arba tėvas, arba tik motina, ir jie dar yra užimti darbe. Tad vaikas lieka antrame plane, arba jis dėl kai kurių asmeninių tėvų silpnybių apskritai nelabai rūpi. Tokie vaikai randa laikiną prieglobstį vaikų dienos centruose.

Kaip papasakojo šio centro direktorė, Lietuvos vaikų dienos centrų asociacijos pirmininkė Olga Kazlienė, kitos darbuotojos, šį centrą lanko šešiasdešimt vadinamųjų sąrašinių vaikų. Jie noriai ateina į šiuos namus, nes žino, kad čia susitiks su bendraamžiais, bendro likimo bičiuliais, gaus sočių pietų, sulauks šių namų šeimininkių dėmesio ir gero žodžio. Viso to šiems vaikams labai reikia. Be to, Centre veikia įvairūs rateliai, būreliai, kuriuose vaikai gali pritaikyti savo gebėjimus, pomėgius. Pavyzdžiui, dailės terapijos būrelyje vaikai piešiniuose nevaržomai išreiškia savo požiūrį į juos supantį pasaulį, žmones, gėles, medžius, visą aplinką. Dar yra šokių, darbščiųjų rankų, muzikos, floristikos, estetikos, dvasingumo būreliai. Čia vaikai turi įdomių užsiėmimų.

Prieš kalėdinę šventę Centro koplyčioje šv. Mišias aukojo Kauno Arkikatedros Bazilikos administratorius kun. Evaldas Vitulskis. Čia ir kitų švenčių dienomis vaikai, darbuotojai ateina pasimelsti, padėkoti Aukščiausiajam už skirtas malones, paprašyti naujų.

Šią šventės dieną salė buvo pilnutėlė. Susirinko ne tik šio centro vaikai, bet ir dauguma jų tėvelių, taip pat – mažieji svečiai iš kitų šeimų.

Direktorė O.Kazlienė pasidžiaugė, kad šią dieną visi yra kartu, kad visų nuotaika gera, šventiška. Pagrindinis šventės personažas – baltai apsirengęs Angelas – pagarsino tuos vaikus, kurie aktyviausiai lankė Centre vykusius užsiėmimus, padėjo vieni kitiems. Taip pat buvo pagirti savanoriai, kurie be užmokesčio padeda šiai vaikų įstaigai geriau gyventi, talkina įvairiuose jos darbuose. O pagrindinį toną duoda šių namų darbuotojos. Visi geriausieji, vaikai ir suaugusieji, buvo apdovanoti padėkos ir garbės raštais. Tokių apdovanojimų pelnė mažieji Ugnė, Artūras, Raminta, Aušrinė, Lukas, Akvilė, Nerijus ir kiti. Tikriausiai šie pagarbos raštai – pirmieji apdovanojimai jų gyvenime. Pagerbtoji savanorė dailininkė Nijolė Krutkevičienė surado laisvesnio laiko, be jokio atlygio išdekoravo salės, kurioje vyko šventė, sienas. Ji čia atėjo su savo vaikaičiu Gediminu, kuris judėjo, nenustygo, dairėsi, nes jam viskas buvo įdomu. Sakėsi esąs mažasis Gediminas, o didysis Gediminas yra tėtis. Buvo pagerbta Karilė Sadauskaitė, kiti savanoriai, nepamirštantys šių namų. Apdovanojimais buvo nudžiugintos ir Centro darbuotojos Aušra Laurynaitė, Gerda Petrauskaitė, Edita Vasiliauskaitė, kitos darbštuolės. Dar buvo perskaityta Kauno miesto savivaldybės padėka Centro bendruomenei.

Susirinkusieji sugiedojo Vaikų dienos centro himną. Jame, be kita ko, sakoma: „… Mes – tarsi didelė šeima, kur skriausti nieko nevalia…“ Meninėje programoje buvo parodytas šiai šventei skirtas vaidybinis vaizdelis apie Marijos ir Juozapo kelionę į Betliejų, tai kūrybiškai perfrazuojant šiai dienai ir vietovei. Esą Šventoji šeima beldėsi į vienas, kitas duris, bet jų niekas neatidarė. Kai jie pasibeldė į Vaikų dienos centro duris, jos plačiai atsivėrė, ir už jų Šventoji šeima rado daug Dievą mylinčių širdelių.

Paskui vaikai dar šoko, dainavo, grojo, deklamavo.

Šventėje dalyvavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis palinkėjo, kad 2006 metai visiems būtų geresni, šviesesni nei praėjusieji, kad šv. Kalėdų kūdikėlis visus laimina.

Šventės pabaigoje užkalbintas vienas Centro lankytojų Lukas sakė, kad jam čia labai labai patinka, čia jis dažnai lankosi. Sigutei čia taip pat patinka, dar ji lankanti dailės ratelį, čia ateinanti ir jos sesė Eglė.

O kokia kalėdinė šventė be dovanėlių. Jų prie eglutės gavo visi susirinkę vaikai.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija