Atnaujintas 2006 sausio 6 d.
Nr.2
(1402)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Teismai išliko sovietiniai

Nebe reikalo susirūpino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) dėl žiniasklaidoje skelbiamos informacijos apie Lietuvos teismus, kurie niekuo nesiskiria nuo buvusių sovietinių teismų. Taigi perskaitęs Algimanto Chmieliausko straipsnį „Kiek dar būsime raupsuotais? („Tremtinys“, 2005, Nr. 51) nutariau papasakoti apie savo gyvenimą.

Mane suėmė 1948 m. rugsėjo 22 d. einantį į darbą, į Viešintų pieninę, kur aš dirbau laborantu, už ryšius su Algimanto apygardos partizanais ir už partizaninės spaudos platinimą. Man buvo pateikti kaltinimai pagal straipsnius 58-1A, 59, 58-10 antrą dalį, ir buvau nuteistas Maskvos ypatingojo teismo dešimt metų lagerio. Bausmę atlikau Vorkutos lageryje „Rudnik“. 1954 metų birželį buvau išleistas kaip padaręs nusikaltimą neturėdamas 18-os metų. Taigi išbuvau septynerius merus griežtojo režimo lageryje.

Kai grįžau į Lietuvą, manęs nepriėmė į kolūkį, kuris buvo mano gimtinėje. Kur tik kreipiausi, visur gaudavau atsakymą, kad negali priimti. Šiaip ne taip per pažintį įsidarbinau Kupiškio plytinėje. Po trijų savaičių paėmė į sovietinę kariuomenę, į statybos batalioną, kur atitarnavau beveik trejus metus. Kada iš ten paleido, prasidėjo tie patys vargai, kaip ir grįžus iš lagerio. Vos ne vos pavyko įsidarbinti Surdegio pieninėje. Bet ir čia nebuvo ramybės: saugumas norėjo užverbuoti. Buvau jau vedęs ir, pasitaręs su buvusiais kovos draugais, nutariau bėgti į Donbasą, kur dirbau anglių kasykloje. Čia jau manęs niekas nebepersekiojo. Po trejų metų vėl grįžau į Lietuvą, 27 metus dirbau statybose, ir niekas manęs jau nebelietė.

Taip ir sulaukiau atgimimo. Tik dabar kankina ligos, bet dėkoju Dievui, kad sulaukiau nors ir ne visai geros nepriklausomybės: atidavėme valdžią buvusiems komunistams.

Nuo pat pertvarkos dienų priklausiau Sąjūdžiui bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjungai. Vieną kadenciją buvau išrinktas Panevėžio miesto deputatu. Vėliau trejus metus buvau krašto apsaugos savanoris. Priklausau Šaulių sąjungai. Bet didžiausia nelaimė, kad blogėja sveikata. O taip norėtųsi būti naudingam tėvynei.

Dėl komunistų valdymo metų labai sujaukta daugelio žmonių sąžinė. Reikia tikėti Dievu ir skaityti tik gerą spaudą. Aš patariu kitiems ir pats prenumeruoju „Tremtinį“, „XXI amžių“. Mano nuomone, tai teisingiausia ir geriausia spauda.

Antanas ŠIMĖNAS

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija