Pirmasis puslapis
Darbai
Fotografija
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Mums rašo
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Ir šiandien stotų ginti laisvės

Aktyviausi Sausio 13-osios minėjimo dalyviai – Kauno moksleiviai Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Lietuvos žmonės deramai paminėjo tragišką Sausio 13-ąją – mūsų Laisvės gynėjų ir Laisvės pergalės dieną. Kaip ir dera, pagrindinės minėjimo iškilmės ir kiti renginiai vyko Vilniuje. Šios dienos išvakarėse daugybė žmonių, kaip ir prieš penkiolika metų, degino laužus Nepriklausomybės aikštėje, o Mažvydo bibliotekos laiptus, nepaisant šalto lietaus ir darganos, apgulė šimtai žmonių. Kaip pažymėjo ne vienas šių renginių dalyvis, žmonės atėjo ne tik pagerbti žuvusiųjų Sausio 13-ąją, bet ir todėl, kad jie išsiilgo tiesos sakymo. Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Seimo narys Rytas Kupčinskas pasakė, jog Sąjūdis privalo atgimti, atgauti turėtą drąsą ir sakyti tiesą apie dabartinę Lietuvos valdžią, jos rietenas, parlamento štampuojamas įstatymų pataisas ir pataisėles, kad tik būtų daugiau įstatymų skylių, pro kurias į valdžios atstovų kišenes byrėtų pinigai.

Tebūna Lietuva iškilios istorijos ir tvirtos dvasios valstybė

Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame posėdyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai paminėti

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus dėkojo visiems, kurie Sausio 13-ąją neliko abejingi Ričardo Šaknio nuotrauka

Lietuva mini penkioliktąsias lemtingų įvykių metines. Tada, 1991-ųjų pradžioje, išgyvenome vieną tragiškiausių ir kartu vieną didingiausių savo istorijos įvykių. Tada sutapo žmogaus ir tautos valia, mirtina grėsmė ir drąsa aukotis. Todėl istorikai Sausio 13-ąją pelnytai mini šalia Vasario 16-osios,  Kovo 11-osios ar Birželio 14-osios – pamatinių Lietuvos istorijos datų.

Kur paukštis lekia, ten plunksną meta

Marija MACIJAUSKIENĖ

Tapytojas Eugenijus Survila 2005 m. gruodžio 4-ąją švenčiant 80-metį

Rašytojo žodžiui reikli redaktorė Aldona Liobytė prieš 25-erius metus po straipsnio apie Bronę Buivydaitę man išpranašavo memuaristės kelią: „Rašykite ir toliau apie nuėjusius žmones – čia Jūsų duona“ (1981 01 12). Ir iš tiesų mano gyvenime, kaip sakoma, visi keliai vedė į Romą. Įsitikinsit. Buvo taip. Ankstyvoje vaikystėje iš Kalėdų Senelio buvau gavusi poezijai albumėlį, o 1938 metų birželį viename jo puslapyje atsirado vaza su trimis pamerktomis tulpėmis ir dedikacija nuo E.Survilos. Ar tada aš galėjau numanyti, kad po 20-ies metų, atvykusi dirbti į Kauną, parodose pamatysiu buvusio tada trylikamečio tapytus portretus?!

Dievdirbys iš Čekijos, palikęs darbų ir Lietuvoje

Justinas ADOMAITIS

Jarekas Buncko su žmona Mirka, sūnumis Jareku ir Mareku

Lietuviams gerai pažįstamas Čekijoje gyvenantis medžio drožėjas Jaroslavas Buncko. Skulptorius savo darbų yra palikęs Kauno, Kėdainių, Prienų rajonuose, Birštone. Rokiškio bažnyčiai jis sukūrė čekų vargonininko ir kompozitoriaus Rudolfo Lymano paminklą (Prahos konservatoriją baigęs muzikas R. Lymanas Rokiškyje dirbo 1883-1904 metais, čia įsteigė vargonininkų kolegiją, globojo ir ugdė gabius lietuvių vaikus, rūpinosi krašto kultūra).

Vakarai su Vaižgantu

Alfas PAKĖNAS

J.Tumo-Vaižganto muziejuje vykusio adventinio vakaro dalyviai (iš kairės): poetai Eglė Perednytė, kun. Skaidrius Kandratavičius, verslininkė Alė Jurgaitienė ir Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas

Kanauninko ir rašytojo, prieškariu garsaus publicisto Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis muziejus Kaune (Aleksoto g. 10-4) pirmuosius lankytojus pakvietė prieš aštuonerius metus – 1997 m. liepos 8-ąją. Tai buvo viena iš daugelio gražių Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės kultūrinių vizijų, tapusių realybe. Vaižgantas čia, kukliame keturių kambarių bute, 1920-ųjų žiemą tapęs Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektoriumi, gyveno daugiau kaip dvylika metų. Jau sirgdamas per 1933-iųjų Užgavėnes išsikėlė gyventi į Ąžuolyną, kur buvo ką tik baigti įrengti artimo giminaičio, žinomo Nepriklausomos Lietuvos diplomato Petro Klimo namai.

Teatro ir tekstilės meno sąšauka

Iš kairės: Vilniaus dailės akademijos docentas Jonas Stankevičius, šios aukštosios mokyklos antrakursė Vaiva Klakauskaitė ir Panevėžio galerijos „XX“ parodų koordinatorė Rasuolė Kerbedienė

Per Tris Karalius Panevėžio J. Miltinio dramos teatre buvo atidaryta Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros studentų darbų paroda. Ji veiks visą mėnesį.

Pristatydamas parodą, Tekstilės katedros docentas Jonas Stankevičius pasidžiaugė, jog turėjo itin gerą komandą ją rengiant. „Lietuvoje esu dalyvavęs rengiant dvidešimt tekstilės ekspozicijų, tačiau kitų tokių darbščių žmonių neteko sutikti“, - gyrė panevėžiečius svečias iš Vilniaus. Jis priminė, jog akademijoje yra sukauptas toks tekstilės dirbinių lobynas, jog iš jo galėtų surengti dar penkias tokias parodas.

„Mano tematika – visas gyvenimas“

Benjaminas ŽULYS

Albertas Švenčionis prie savo nuotraukų ciklo „Tremtiniai“

Jis tiksliai iš būties chaoso sugeba atrinkti vaizdus, kaip vienintelius tikrovės simbolius, kaip poetas iš tūkstančių žodžių atrenka vienintelį, tinkamiausią. Mėgsta žaisti formomis ir spalvomis. Jam būdingas jautrumas, švelnumas, užsispyrimas, drąsa ir kūrėjo intuicija.

Maždaug taip trumpai apie fotografijos meno meistrą Albertą Švenčionį atsiliepia vienas jo kolega, taip pat šios srities žinovas ir praktikas, tikriausiai neblogai pažįstąs savo bičiulį ir kūrybinės veiklos bendramintį, neseniai pažymėjusį savo 50-ies metų jubiliejų. Šia proga Kaune, „Fujifilm“ galerijoje, buvo surengta A.Švenčionio darbų paroda, tarsi nedidelė, kukli apžvalga apie tai, kas padaryta. Kita darbų dalis puikuojasi Kauno žurnalistų namuose. Visa tai – tik maža dalelė užfiksuotų meninių vaizdų iš autorių supančio pasaulio.

Grožio akimirkų rožinis

Romas BACEVIČIUS

Vidutė Šeputienė

Kaune, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, per Tris Karalius buvo atidaryta ilgai Tauragėje gyvenusios, o dabar į tėviškę Dzūkijoje sugrįžusios Vidutės Šeputienės pirmoji fotografijų paroda „Akimirkų rožinis“, kurioje eksponuojama apie 50 nuotraukų, pavadintų Šventojo Rašto ar psalmių knygos ištraukomis. Tą sekmadienio pavakarę į atidarymą atėjusieji bažnyčioje pirmiausia išgirdo autorės dukros Egidijos skambinamos arfos garsus.

Į aplinką – pro fotoaparato ieškiklį

Bronius VERTELKA

Fotomenininkė Irena Giedraitienė Panevėžio fotografijos galerijoje

40-oji personalinė Irenos Giedraitienės fotografijų paroda Panevėžio fotografijos galerijoje buvo jau penktoji Aukštaitijos sostinėje, kurioje aukštaitė pateikė 40 įvairiais metais darytų nuotraukų.

Pasaulinę šlovę pelniusi nuotrauka

Irena specialiai važiavo iš Kauno į Kretingą, kur vyko vestuvės. Tuokėsi du broliai. Irena draugavo su jų seserimi ir ši pakvietė ją ten fotografuoti. Be jos, tokį nekasdienį įvykį Kretingoje turėjo užfiksuoti dar keturi fotografai.

Panevėžio fenomenas

Skirmantas Valiulis

Algimantas Aleksandravičius. Aktorius Stasys Petronaitis

Panevėžys – labai kūrybingų fotografų miestas, bet ir čia dar nėra buvę, kad per metus būtų išleistos trys meninės fotografijos knygos – Irenos Giedraitienės, Marijos Šileikaitės-Čičirkienės ir Algimanto Aleksandravičiaus, be to, sostinės „Prospekto“ galerijoje surengtos S.Saladūno ir A.Aleksandravičiaus parodos sukeltų diskusijų. O juk Panevėžys dar leidžia ir fotografijos istorijos knygas. Istorija perleidžiama per širdį A.Aleksandravičiaus knygoje „Veidrodžio pusėje“ – apie J.Miltinio teatrą ir M.Šileikaitės-Čičirkienės (ji dažnai save vadina tik Marija) fotografinių impresijų albume „Vieškelio motyvas“.

Eurovizijos miražai. Svajonės ir realybė

Šiemetiniai kandidatai į Euroviziją ne tik nuvilia, bet ir patvirtina tą faktą, kad Lietuvoje, nuoširdžių ir balsingų dainorėlių šalyje, populiarioji muzika baigia supūti, pavirsdama į beformę vienadienių muzikinių „žvaigždžių“ kalvę ar vieną didelį kiemo grupių dešimtuką.

Iššūkiai ir akibrokštai

Petras KATINAS

Jeigu nesėdi už grotų, o dar labiau prokurorų ir teisėjų esi paskelbtas nekaltas tarsi naujagimis, gali daryti ką tik užsimanai – tokia nuostata ir vadovaujasi valdančiosios daugumos ministrai ir kiti aukšti valdininkai. O toną tokiai pažiūrai davė pas Premjeras, kai iškilo klausimas dėl jo dabartinei žmonai priklausančio pervadinto „Draugystės“ viešbučio privatizavimo teisėtumo ir skaidrumo. Kaip ir buvo tikėtasi, sostinės prokuratūra, neva atlikusi tyrimą, nustatė, kad nei būdamas Prezidentu, nei vėliau A.Brazauskas nesikišo į šį reikalą, nors kai kurie liudytojai, pavyzdžiui, buvęs ekonomikos ministras J.Veselka, teigia visai kitaip.