Atnaujintas 2006 sausio 18 d.
Nr.5
(1405)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Ir šiandien stotų ginti laisvės

Aktyviausi Sausio 13-osios
minėjimo dalyviai – Kauno moksleiviai
Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Sausios 13-osios 15-ųjų metinių
minėjime susitiko Kovo 11-osios
Akto signatarai Liudvikas Simutis
ir Vytautas Landsbergis
Ričardo Šaknio nuotrauka

Lietuvos žmonės deramai paminėjo tragišką Sausio 13-ąją – mūsų Laisvės gynėjų ir Laisvės pergalės dieną. Kaip ir dera, pagrindinės minėjimo iškilmės ir kiti renginiai vyko Vilniuje. Šios dienos išvakarėse daugybė žmonių, kaip ir prieš penkiolika metų, degino laužus Nepriklausomybės aikštėje, o Mažvydo bibliotekos laiptus, nepaisant šalto lietaus ir darganos, apgulė šimtai žmonių. Kaip pažymėjo ne vienas šių renginių dalyvis, žmonės atėjo ne tik pagerbti žuvusiųjų Sausio 13-ąją, bet ir todėl, kad jie išsiilgo tiesos sakymo. Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Seimo narys Rytas Kupčinskas pasakė, jog Sąjūdis privalo atgimti, atgauti turėtą drąsą ir sakyti tiesą apie dabartinę Lietuvos valdžią, jos rietenas, parlamento štampuojamas įstatymų pataisas ir pataisėles, kad tik būtų daugiau įstatymų skylių, pro kurias į valdžios atstovų kišenes byrėtų pinigai. Kaip pažymėjo rašytoja Emilija Liegutė, prieš penkiolika metų drąsus ir diplomatiškas vedlys buvo dabartinis europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis. „Kas dabar taps bebaimiu vedliu?“ – klausė rašytoja. Prof. V.Landsbergis su jam būdinga ironija pareiškė, jog, apklausę telefonu penkis šimtus žmonių, apklausėjai padarė išvadą, esą trečdalis Lietuvos ilgisi sovietų valdžios. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dabartinė mūsų valdžia džiaugiasi tik ekonominiais laimėjimais, dėl jų pešasi, o laisvo žmogaus džiaugsmo, meilės Tėvynei, patriotiškumo jų širdyse nėra.

Iškilmingame Seimo posėdyje minint Sausio 13-osios metines prof. V.Landsbergis priminė, kad Lietuvos valdžia turėtų drąsiai ir ryžtingai reikalauti nusikaltusiųjų per 1991 m. sausio 13-osios sovietinę agresiją atsakomybės, kompensacijų iš Rusijos žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų šeimoms. (Visą V.Landsbergio kalbą spausdiname 16 puslapyje .)

Sausio 13-ąją Seimo galerijoje buvo pristatytas albumas „Sausis, Laisvės fotografija“. Arkikatedroje Bazilikoje šios bažnyčios choras atliko A.Dvoržako „Stabat Mater“. Didelio visuomenės susidomėjimo sulaukė kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratorijos „Mūsų laisvė: septynios invokacijos“ premjera Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Pats kompozitorius savo kūrinį įvertino kaip šauksmą į gyvuosius ir mirusiuosius, paženklintus Sausio 13-osios, kurie subūrė tautą galutiniam laisvės apsisprendimui. Jis pabrėžė, kad šiame kūrinyje jam buvo artimiausia krikščioniškos meilės, bendrumo ir dvasinės vienybės, ištikimybės laisvei ir žuvusiųjų atminimui tema.

Sausio 12 dienos vakarą Kaune, prie Laisvės paminklo, stovėjo nedidukė pakyla, apraizgyta spygliuota viela su didele baltų rožių puokšte. Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto ir Vienybės aikštės daugiaaukščio prožektoriai švysčiojo primenančius mums žlegsėjusių tankų akinančius aštrius spindulių pluoštus. Laisvės Angelas su nutrauktomis grandinėmis ant aukšto postamento, apšviestas kaip niekad, laiko Laisvės vėliavą - mūsų Lietuvos valstybės po ilgų kančių, nelaisvės, pažeminimo - vilties, žmogiško orumo, trispalvę vėliavą. Kiek atokiau degė laužas – bemiegių naktų Laisvės kovų simbolis ir globėjas nuo žvarbaus vėjo ir šalčio.

Gausiai susirinkę kauniečiai spietėsi aplink laužą ir Laisvės paminklą su vėliavomis, kaip tą atmintiną naktį prieš penkiolika metų. Ypač didelis būrys moksleivių su savo pedagogais ir vadovais atėjo su deglais iš Kauno „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos. Visi susikaupę, rimti, menantys tas bemieges naktis, lemtingąją Sausio 13-ąją. Iš garsiakalbių girdėjosi sovietinių tankų vikšrų žlegesys. Viskas buvo kaip 1991-ųjų sausio 13-ąją.

Aktoriai Doloresa Kazragytė, Petras Venslovas skaitė mūsų poetų eiles apie Tėvynę, laisvę, pasiaukojimą. Visi susirinkusieji gieda Lietuvos himną. Daugelio skruostais rieda ašaros. Laikrodžio bokšte plevėsuoja trispalvė, kurią dar 1989 m. spalio 9 d. šioje žmonių sausakimšoje aikštėje į bokšto stiebą pakėlė dar tik būsimas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas. Muzikos ir žodžio dedikacijoje „Būk sveika, laisve“, skirtoje Laisvės gynėjų dienai, kalbėjo kunigas Robertas Grigas, tada buvęs parlamente Vilniuje, klausęs išpažinčių. Lietuvos televizijos Kauno skyriaus žurnalistas Modestas Patašius, pirmasis prabilęs į pasaulį, kai prievarta buvo nutraukta televizijos transliacija iš Vilniaus, Kovo 11-osios Akto signataras A. Patackas. Taip pat susirinkusiesiems kalbėjo Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius.

Įspūdingi Laisvės gynimo metinėms skirti renginiai taip pat vyko Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Biržuose, Pasvalyje, Druskininkuose. Džiugu, kad renginiuose ir minėjimuose dalyvavo daug jaunimo, kuriam tai buvo istorijos pamoka. Tai tarsi patvirtina paskutiniųjų apklausų duomenis, jog ir šiandien, praėjus penkiolikai metų, 60 proc. Lietuvos žmonių prireikus stotų ginti Tėvynės ir laisvės.

Petras KATINAS

Kazimieras DOBKEVIČIUS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija