Atnaujintas 2006 sausio 18 d.
Nr.5
(1405)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Dėl jus cogens – aukščiausiosios teisės normos – pasisavinimo

Pareiškimas Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Lietuvos laisvė, garbė ir dvasia traukiasi kaip Šagrenės oda. Okupacinio NKVD, MGB ir KGB skausmingų archyvinių liudijimų nebūtų be Lietuvos patriotų neįkainojamų ašarų, skausmo, kankinimų, kraujo ir žūties. Tai buvo savanoriška laisvės, garbės ir išdidumo auka, net, sakyčiau, – referendumas. Tarptautinė teisė nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą pripažįsta kaip jus cogens, tai yra kaip imperatyvinę aukščiausiąją teisės normą. Ir tai yra kaip aukų testamentas, kurį dabar norima šventvagiškai nuslėpti, perrašyti ir sunaikinti, pareiškiant, kad jis juos slegia ir neleidžia trinti rankų.

Jeigu nuo Katedros iki Seimo Gedimino prospekte išrikiuotume vien tik 25 tūkstančius žuvusių partizanų, tai stovėtų 900 eilių po 27 savanorius. Kas jiems drįstų vyriškai paaiškinti, kad istorinė atmintis privalo užsimerkti, kad partizanų kauburėlis šiandien neturi mandato, nes jis sušaudytas!

Archyvų naudojimo ir naikinimo įstatymas pakeistas atvirai nuo jo rengimo nušalinant nukentėjusiuosius – tremtinius, kalinius, partizanus, žuvusiųjų draugus ir jų organizacijas. Archyvų uždarymo ir naikinimo įstatymo rengimas buvo uzurpuotas žmonių, šiandien besirūpinančių vien savo komforto savisauga, buvusių toli nuo Laisvės kovų, o šiandien kalančius banaliai žeminančius savo godaus elgesio teisinimus. Taip grindžiamas įstatymas yra kvaziįstatymas, ne legitimacinis, neigiąs imperatyvinę aukščiausiąją teisės normą ir dozuojantis pagrobtąją teisę.

Tokiam vergo geno žmogui tinka Ničės žodžiai, kad dabartinė demokratija nėra buvusių vergų išsivadavimas, o besąlygiška vergo ir vergo dvasios pergalė. Koks buvo, toks ir liko. Po turto privatizavimo vyksta dvasios privatizavimas.

Vietoj tiesos ir atvirumo mums rodomas J.Boscho ,,Linksmybių sodas”, čiulbama apie piliečių teises ir pilietinę visuomenę, siūloma istorinės atminties cenzūros meduolis, prokuratūros dovana - per 14 metų sukurtas partizanų vado A.Ramanausko kankinimo ir nužudymo antipaminklas.

V.Folkneris yra pasakęs: ,,Praeitis nemiršta. Ji netgi ne praeitis”. Jums duodama proga tuoj pat, šiandien, istorijai dokumentuoti savo proto ir širdies dimensiją. Tai sunku, nepatogu, nepelninga ir ne laiku. Tačiau istorijoje kitaip nebūna. Amerikiečių filosofas F.Fukujama parašė knygą Istorijos pabaiga. Paskutinis žmogus. Gal šio įstatymo balsuotojų vardai sudarys tokios knygos lietuviškojo analogo konsumento kūrėjų - signatarų sąrašą? Tai būtų istorinis kurtumas ir aklo darvinizmo pergalė kaip antitezė jus cogens ir išnykstanti Lietuva.

Kas gali paneigti, kad tai ne rezistencijos vardu?

Algirdas ENDRIUKAITIS,
Kovo 11-osios Akto signataras

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija