Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Visuomet tarnavęs žmonėms

A†A kun. jubil. Albinas ŠILKINIS
(1922 05 15 - 1949 07 02 - 2006 01 18)

Kun. Albinas Šilkinis

Sausio 15 dieną po sunkios ligos (insulto) mirė Kaišiadorių vyskupijos kunigas jubiliatas Albinas Šilkinis, Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos altaristas.

Kun. A.Šilkinis gimė 1922 m. gegužės 15 d. Skiltuvų kaime, Kupreliškio parapijoje (Biržų r.). Sulaukęs aštuonerių vasaromis tarnaudavo pas turtingesnius ūkininkus, o žiemomis mokėsi Einorių pradžios mokykloje, vėliau – Papilio progimnazijoje ir Biržų vidurinėje mokykloje. Susižavėjęs vyskupo Motiejaus Valančiaus asmenybe ir pats pajutęs pašaukimą kunigystei, pradėjo studijas Kauno kunigų seminarijoje. Sunkūs pokario metai nebuvo palankūs studijoms, todėl už tiesų žodį netgi metams buvo atleistas iš seminarijos. Troškimas tapti kunigu išsipildė 1949 m. liepos 2 d. Panevėžio Katedroje iš vyskupo Kazimiero Paltaroko rankų priėmus kunigystės šventimus.

Įšventintas į kunigus vikaravo Giedraičiuose, Kaišiadoryse, 1951 metais paskirtas Gegužinės, o po kelių mėnesių – Skudutiškio parapijos klebonu. Kun. A.Šilkinis neakivaizdžiai studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, tačiau paaiškėjus, kad studentas – kunigas, studijas teko nutraukti.

Kupinas misionieriško užsidegimo, kun. A.Šilkinis buvo trumpam išvykęs į Kaliningrado sritį, tikėdamasis ten suburti katalikų parapiją, tačiau dėl komunistinės valdžios trukdymų turėjo šio sumanymo atsisakyti.

1954 metais paskiriamas į Liubavą (Vilkaviškio vyskupija). Prieškariu statyta medinė dvibokštė bažnyčia per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta, todėl kun. A.Šilkinio iniciatyva prie mūrinės kapinių koplyčios 1956-aisiais buvo pristatytas medinis priestatas, tapęs naująja bažnyčia. Neilgai kunigui Albinui teko „tvarkytis“ Liubave, nes jau po mėnesio buvo paskirtas Jiezno parapijos administratoriumi, bet, dar net nespėjęs ten nuvykti, gavo paskyrimą į Naujosios Ūtos parapiją klebonu. Dėl savo tiesaus ir kandaus žodžio, kun. A.Šilkinis buvo dažnai kilnojamas iš parapijos į parapiją: 1957 m. – Pažėrų parapijos klebonas (Vilkaviškio vyskupija); 1959 m. – Žiežmarių parapijos vikaras; 1960 m. – Krivonių parapijos klebonas; 1961 m. – Užuguosčio parapijos klebonas; 1962 m. – Musninkų parapijos klebonas; 1964 m. – Kiauklių parapijos klebonas; 1969 m. – Nemunaičio parapijos klebonas; 1980 m. – Perlojos parapijos klebonas; 1984 m. – Punios parapijos klebonas; 1992 m. – Saldutiškio parapijos klebonas; 1997 m. – Aukštadvario Šv. Domininko bažnyčios rektorius ir pensionato kapelionas. 2002-aisiais atleistas iš visų pareigų ir paskirtas Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos rezidentu – altaristu.

Kun. A.Šilkinis garsėjo savo prasmingais pamokslais, meile Dievui ir Tėvynei. Pomėgis knygoms pakenkė kun. A.Šilkinio regėjimui, tačiau pareigingas uolumas skatino jį visuomet patarnauti žmonėms. Meilė gimtajam kraštui pasireiškė renkant lietuvių liaudies tautosaką, užrašant liaudies tradicijas, papročius. Kun. A.Šilkinis parašė per dešimt knygų, iš kurių tik dvi spėjo išleisti („Rasos spinduliukai“ – 2004 m. ir „Trupinėliai“ – 2005 m.).

Kun. A.Šilkinis buvo pašarvotas Aukštadvario Šv. Domininko rektorato bažnyčioje. Sausio 18-ąją, laidotuvių dieną, karstas buvo perneštas į Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos bažnyčią, kur šv. Mišioms už mirusįjį vadovavo Kaišiadorių vyskupas J.Matulaitis, koncelebravo 25 kunigai. Velionis palaidotas Aukštadvario parapijos bažnyčios šventoriuje.

Kaišiadorių vyskupijos kurija

© 2006 „XXI amžius“