|
Reikia būti atidiems
Visus Lietuvoje sujaudino Telšių gyventojus ištikusi nelaimė, dėl kurios jie patyrė daug išgyvenimų, nepatogumų, buvo sugadintas ar netgi žuvęs jų turtas. Sausio 30 dieną Žinių radijo laidoje Įvykiai ir komentarai buvo kalbama apie šiuos įvykius. Laidos dalyviai prabėgomis užsiminė apie tai, kad draudimo kompanijos stengsis žmonių patirtus nuostolius įvertinti ir atlyginti kuo mažiau.
Gaila, kad apie tokį opų klausimą buvo tik užsiminta, tačiau taip ir liko išsamiau nepatyrinėta. Galima suprasti laidos autorius, šį kartą studijoje nebuvo reikalą išmanančių specialistų. Tuo tarpu tą pačią dieną žinių laidose buvo daug kartų transliuotas pranešimas, neva draudimo kompanijos patiria neregėtų nuostolių draudėjams už patirtus nuostolius išmokamos sumos jau pradeda viršyti draudimo įmokų sumas.
Atrodytų, jog draudimo verslą Lietuvoje ištiko bankrotas. Įdomu, jog šis pranešimas yra pakankamai miglotas. Ką reiškia toks nuostolingas įmokų ir išmokų sugretinimas? Juk visuotinai žinoma, kad apdraudžiant turtą draudėjui reikia įmokėti tokią sumą, kuri sudaro tik nedidelę apdrausto turto vertės dalį. Draudimo verslo esmę sudaro tai, kad draudiko fondas, iš kurio jis atlygins būsimus draudėjų nuostolius, yra sudaromas sukooperuojant daugybę tų draudėjų. Pavyzdžiui, jeigu draudimo bendrovėje turtą nuo gaisro apdraus tūkstantis gyventojų ir įmokės tik vieną procentą bendros turto vertės, tai jeigu kils gaisras ir bus visiškai sunaikintas dešimties gyventojų turtas, nuostoliams padengti bus sunaudotos visos šiai draudimo rūšiai draudiko sukauptos lėšos.
Pateiktas pavyzdys gali sukelti įtarimą, kad draudimas yra didžiausios rizikos verslas. Pastaruoju metu tik ir girdime apie gaisrus. Tačiau anaiptol taip nėra. Draudimo bendrovių vadovai ir darbuotojai (draudikai) savo verslą labai gerai išmano, ko nepasakysi apie jų paslaugomis besinaudojančius žmones (draudėjus). Be to, draudikai savo versle dažnai naudojasi įstatymų spragomis ir nesąžiningais triukais. Praktikoje labai reti atvejai, kai nuostolis atlyginamas visiškai.
Kaip tai atsitinka? Visų pirma draudikų sąmonėje apdrausto turto vertė ir atlygintino nuostolio dydis skirtingi dalykai. Draudikas visada pareikš abejonę dėl patirtų nuostolių, nes žmonės už patirtus nuostolius dažnai nori gauti kuo didesnę kompensaciją, o draudikas atlyginti kuo mažiau. Šis nuostatų skirtumas kaip tik ir sudaro liūto dalį tų draudiko pajamų, kurios įskaitomos į jo pelną. Draudimo kompanijų pelnas susideda iš dviejų komponentų iš sumos, kuri lieka iš draudikų surinktų draudimo įmokų, iš jų atskaičius išmokas draudėjų nuostoliams padengti, ir iš nekompensuotų sumų, kurios lieka draudikui, visa apimtimi nepripažinus draudėjų patirtų nuostolių.
Galimybė sumažinti nuostolių dydį pasiekiama labai paprastai. Tarkim, gaisro metu buvo sunaikinti arba nepataisomai sugadinti baldai. Draudikas visaip stengsis iš draudėjo išklausti, kuriais metais tie baldai buvo pirkti, ir prašys pirkimo dokumentų. Arba, sudegus svirnui, prašys įrodymų, kiek tame svirne ko buvo grūdų, trąšų, prietaisų, padargų bei jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Tuo atveju, jeigu reikalaujami dokumentai bus pateikti, draudikas būtinai įvertins baldų, prietaisų nusidėvėjimą, tarsi per kelerius metus stalas ar lova būtų netekę dalies savo vertės ir būtų tapę mažiau tinkami naudotis pagal jų paskirtį.
Todėl įvertinant nelaimės metu padarytus nuostolius reikia būti labai atidiems ir atsiminti, jog draudimo kompanijai atlyginus ne visą nuostolių sumą, yra galimybė kreiptis į teismą ir išreikalauti, kad nuostoliai būtų atlyginti teisingai. Greta pranešimų neva draudimo išmokos viršija sukauptas sumas, pasirodė ir kiti, jog Telšių gyventojams reikia užpildyti painias anketas, pagal kurias draudimo bendrovės vėliau atlygins patirtus nuostolius.
Turint omenyje tai, kas čia pasakyta, telšiečiams derėtų būti apdairesniems ir mažiau pasitikėti draudimo kompanijų noru kuo geriau atlyginti žmonių patirtus nuostolius. Susidariusioje situacijoje visų pirma reikia patiems pasirūpinti savo reikalais, nes niekas nesamdo vilkų avims ganyti. Kiekvieno namo gyventojams patiems reikėtų sudaryti komisiją nelaimės mastams kiekviename bute nustatyti ir aktuose tiksliai surašyti patirtus nuostolius bei jų sumas. Būtų itin pageidautina, jeigu šiose komisijose kaip nesuinteresuoti atstovai galėtų dalyvauti po vieną savivaldybės tarnautoją. Tokie aktai vėliau būtų pati geriausia priemonė išreikalauti iš draudikų kompensacijas nuostoliams atlyginti arba kaip pretenzijų pagrįstumo įrodymas, jeigu reikalas pasiektų teismą.
Be abejo, norėtųsi tikėtis, jog draudimo bendrovės nelaimės ištiktiems telšiečiams parodys pareigos supratimą bei gerą valią kartu ir sąžiningumo pavyzdį. Tačiau ir telšiškiai privalo neužmiršti, jog kiekvienas turi ginti savo interesus, bet ne teisybės ieškoti, nes teisybė po pasaulį vaikšto su ubago lazda ir krepšiu.
Jonas Kazimieras BURDULIS
© 2006 XXI amžius
|