|
Kada baigsis genocidas?
Sovietams okupavus Lietuvą, prasidėjo baisus tautos genocidas žudymai, areštai, tremtis ir baisus žmonių girdymas alkoholiu. Jis nesibaigia ir atkūrus nepriklausomybę. Neliko areštų, trėmimų, bet liko baisi tautos rykštė girtuokliavimas. Išgertuvės įmonėse, įstaigose ir organizacijose buvo organizuojamos ir darbo metu, švenčiant gimimo ir vardo dienas, išeinant atostogų ar grįžtant iš jų, išeinant į pensiją. Kada norima girtuokliauti, randama įvairių priežasčių. Neretai išgeriantys tėvai girdo ir savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečių skaičius Sovietų Sąjungoje buvo apie 25 proc. gyventojų. Girtaujančiųjų šeimose vaikų gimsta daug daugiau negu blaivininkų šeimose, todėl ir mūsų tautos buvęs palyginti sveikas genetinis fondas per okupaciją gerokai nuskurdo. Mišrios šeimos irgi yra vienas nutautėjimo veiksnių tautinio fondo apvogimas. Štai kokį mes palikimą turime. Didelė žala padaryta, kai buvo uždrausta vaikus auklėti pagal katalikiškas tradicijas. Prigeso geri daigai, ypač tikėjimas Dievu sumažėjo bažnyčios lankymas ir t.t. Lietuvius per amžius vienijo ir religija.
Dabar daug kas pasikeitė mūsų tautoje. Kol mes neišauklėsime jaunosios kartos taip, kaip buvo prieškario Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, tol mano minėtos negerovės nesibaigs. Mes, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, turime į mūsų organizacijas įtraukti daugiau jaunimo. Tai tada mes atgimsime.
Dar viena didžiulė yda mūsų susiskaldymas. Dabartiniai superpolitikai kaip tik eina tuo keliu, kad suardytų mūsų vienybę. O kada nėra vienybės, tada klesti nesantaika, kuri ir veda mūsų tautą į pražūtį. Mums reikia atskirti pelus nuo grūdų. Tad visus kviečiu į vienybę kovai su buvusiais kolaborantais. O buvusieji vis stengiasi patekti ir patenka į valstybės valdymo institucijas.
Visokių randame pretekstų vieni kitus kaltinti būtais ir nebūtais dalykais. Tiesa, pastebimai sumažėjo nežabotas teroras, išnyko amžinosios tremties baimė, grįžta laisvesnis gyvenimas, bet dvasiškai mes dar nesugebame išsilaisvinti iš buvusio baisaus genocido.
Antanas ŠIMĖNAS
Panevėžys
© 2006 XXI amžius
|