Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Sausio 13-osios brolija dirba toliau

Lietuvos Nepriklausomybės Gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkė Jadvyga Bieliauskienė

Lietuvos Nepriklausomybės Gynimo Sausio 13-osios brolijos Valdybos pirmininkas Saulius SasnauskAS Zacharijaus PUTILOVO nuotraukos

Praėjusių metų vasarą Lietuvos laikraščiuose pasipylė straipsniai apie Lietuvos Nepriklausomybės Gynimo Sausio 13-osios broliją. Juose gausu viena kitai prieštaraujančių nuomonių, teiginių, piktų žodžių. Daug kas nustemba gavęs oficialų raštą, pasirašytą Juozo Kuoro, kuris prisistato esąs šios organizacijos tarybos pirmininkas. Raštas „sutvirtintas“ organizacijos antspaudu, parašytas ant firminio blanko, kuriame yra adresas ir kiti rekvizitai. Nutarėme pasikalbėti ir kai ką išsiaiškinti, aptarti, todėl atvėrėme Gedimino prospekte, Vilniuje, esančio namo, pažymėto 64-uoju numeriu, duris. Beje, apie ten veikiančią organizaciją skelbė ir užrašas. Įžengėme į erdvią salę, kurios sienas puošė 1991-ųjų sausio 13-ąją ir vėliau už nepriklausomybę žuvusių žmonių portretai, Sąjūdžio ir Atgimimo, Baltijos kelio vaizdai, įamžinti fotografų nuotraukose. Nedideliame kambarėlyje už rašomojo stalo pamatėme besidarbuojančią Jadvygą Bieliauskienę. Netrukus čia įėjo ir kresnas, tvirto sudėjimo vyriškis, prisistatęs esąs Brolijos valdybos pirmininkas Saulius Sasnauskas. J.Kuoro, kaip skelbė firminis blankas ir jo parašas po rašto tekstu, čia nėra. Pokalbiui pakvietėme tuos žmones, kuriuos čia radome. Lietuvos Nepriklausomybės Gynimo Sausio 13-osios brolijos (toliau Brolija) pirmininkę Jadvygą Bieliauskienę ir Valdybos pirmininką Saulių Sasnauską.

Sumaištis prasidėjo praėjusių metų birželio 4 dieną, vykstant šeštajam Brolijos suvažiavimui. Prašytume trumpai prisiminti, kas vyko tą dieną.

J.B.: Pasirodė, kad grupelė žmonių turėjo tikslą perimti vadovavimą Brolijai. Grupelės lyderiai Vlada Gečėnienė ir J.Kuoras, suvažiavimo neišrinkti, ėmėsi vadovauti suvažiavimui. Jie buvo kategoriški. Salė sukluso. Pirmininkai neaiškiais, tikrovei prieštaraujančiais pareiškimais sukėlė salėje tikrą sąmyšį. Delegatai piktinosi, jiems nebuvo leidžiama kalbėti. Kalbėjo visi, vienas kitą perrėkdami, kiti šalinosi iš salės. Suvažiavimas buvo filmuojamas dviem kameromis.

Po pietų pertraukos daug kas nebegrįžo į salę, kurioje nebebuvo nė pusės delegatų. Žmonės reikalavo patikrinti kvorumą. Posėdžio pirmininkai to nepadarė. Reikalavo pakeisti pirmininkus, bet jie nepakluso. Nesitraukė. Vėl didelė dalis pasipiktinusių žmonių apleido salę. Kiti pakilo iš vietų, sustojo prie durų ir stebėjo, kas vyksta. Žmonės skaičiavo likusius. Jų buvo 43 ir pirmininkaujantieji bei sekretorės. Aiškiai matėsi, kad suvažiavimui reikalingo kvorumo nebuvo. Tačiau pirmininkai paskelbė, kad prasideda rinkimai, nors Įstatų 5.1 punktas skelbia: „Suvažiavimas laikomas teisėtu, jeigu jo darbe dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai išrinktųjų delegatų“. Tai yra 100 žmonių. Išrinko 16 narių į tarybą, nors įstatai leidžia tik dešimt. Tariamoji taryba čia pat, prie visų neperskaičius tarybos narių sąrašo, biuletenius ėmė dalyti ir ne tarybos nariams. Žmonės stebėjosi, kad labai ilgai skaičiuoja balsus. Skaičiavo „savi“. Išrinko J.Kuorą.

J.Kuoras, tarybos pirmininkas, pamiršęs, kad taryba savo pirmame posėdyje išrenka valdybą, nuskubėjo prie Brolijos būstinės ir pakeitė durų raktą.

Tačiau, kiek žinau, jūs su tuo nenorėjote susitaikyti?

J. B.: Aš buvau jau susitaikiusi, tačiau įvykiai vystėsi savaime. Birželio 5 dieną Šiaulių skyrius sušaukė savo tarybos posėdį. Pripažino šeštąjį Brolijos suvažiavimą sužlugdytu, paruošė kvietimus ir išsiuntė visiems tarybos nariams, kviesdami birželio 18 dieną susirinkti į posėdį. Tarybos nariai susirinko prie Brolijos būstinės, tačiau į patalpas J.Kuoro potvarkiu nebuvo įleisti. Susirinkome numatytoje Vilniaus kultūros ir pramogų rūmų baleto salikėje. Delegatų buvo 24 iš 44 asmenų, šeši raštu pritarė svarstytiems klausimams (du trečdaliai). Visi vienbalsiai pripažino, kad suvažiavimas sužlugdytas, J.Kuorui pavaldi taryba neteisėta. Buvau įgaliota toliau eiti Brolijos tarybos pirmininkės pareigas ir organizuoti suvažiavimą.

Telefonu pakalbinome Brolijos tarybos narę aktorę, režisierę Alvydą Sipienę, šeštojo Brolijos suvažiavimo delegatę. Paprašėme papasakoti, kas jai labiausiai įstrigo į atmintį. Ji sakė: „Suvažiavimo pirmininkai V.Gečėnienė ir J.Kuoras neteisingai formulavo klausimus ir siūlė balsuoti: „Ar leisime parduoti Brolijos patalpas?!“ Juk nei parduoti, nei kam atiduoti ir norėdamas niekas negalėtų. Patalpomis Brolija naudojasi pagal panaudos sutartį. Teisingesnė formuluotė būtų tokia: „Ar pajėgsime vieni išlaikyti tokias patalpas?“ Žmonės ėmė vieni su kitais kalbėtis, tartis, bandė vieni kitus perrėkti. Nuo scenos vis sklido pikti kaltinimai J.Bieliauskienei. Iš salės pradėjo išeiti žmonės. Suvažiavimas buvo nutrauktas: nebeliko delegatų kvorumo. Liko tik saujelė žmonių, panorusių atsiskirti nuo Brolijos. Jie savo tikslą klastočių dėka pasiekė – atsiskyrė“.

Televizijos žurnalistė, „Mūsų miesteliai“ kūrėja, Nijolė Baužytė telefonu išsakė savo nuomonę: „Mane papiktino ta atskilusių žmonių grupė. Jie klaidino delegatus, šaukdami, kad prarasime Brolijos patalpas. Niekam, nei J.Bieliauskienei, nei kam nors kitam neleido paaiškinti delegatams, kaip yra iš tikrųjų: juk patalpos yra valstybės nuosavybė. Tai buvo provokacija, sužlugdžiusi suvažiavimą. Salė pavirto į turgų. Suvokdami, kad taip dirbti nebeįmanoma, žmonės išėjo iš salės. Viena moteris man sakė: „Mano nervai nebeišlaiko, nebesuprantu, kas čia vyksta...“ Daugelio nervai nebeišlaikė“.

2005 m. spalio 15 d. buvo surengtas neeilinis suvažiavimas. Prašytume jus, Sauliau, papasakoti, kur ir kaip vyko tas suvažiavimas?

S. S.: Suvažiavimas vyko Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto aktų salėje. Darbas vyko darniai, nors J.Kuoro grupė visaip bandė trukdyti. Beje, suvažiavimo pirmininkas K.Alminas jiems leido kalbėti. Suvažiavimas, aukščiausias Brolijos valdymo organas, į tarybą išrinko dešimt narių, kiti renkami miestų ir rajonų skyriuose. Suvažiavimas balsų dauguma J.Bieliauskienei suteikė garbės pirmininkės vardą.

Tą pačią dieną po suvažiavimo taryba vienbalsiai išrinko J.Bieliauskienę pirmininke.

Kaip jums pavyko susigrąžinti patalpas Gedimino pr. 64, kuriose šeimininkavo J.Kuoro vadovaujama taryba?

J. B.: Tuoj pat po suvažiavimo VĮ Registrų centrui pateikėme reikiamus dokumentus, prašydami įregistruoti Brolijos tarybos išrinktą pirmininkę. Tai būdavo padaroma per savaitę. Po savaitės atėjome pasiimti LR registro išrašą ir radome darbuotojus labai sumišusius nuo J.Kuoro kompanijos atakų ir grasinimų, kad spalio 15 dieną suvažiavimo išrinktos pirmininkės neįregistruotų. Iš mūsų buvo pareikalauta įregistruoti kiekvieną tarybos narį. Kai šis darbas buvo atliktas, mus įregistravo 2005 m. lapkričio 21 dieną.

O kas tuomet atsitiko su J.Kuoro registracija?

S. S.: Ji nebeteko galios ir J.Kuoro tarybos nariai tapo eiliniais Brolijos nariais. LRR Centro išrašų kopijos buvo pristatytos į Vilniaus banką dėl sąskaitos sugrąžinimo, o į UAB „Skydas“ – patalpų signalizacijos kodams pakeisti. Lapkričio 25 dieną Brolijos nariai rinkosi į Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centrui (toliau Centras) priklausančią salę, kuria naudojasi pagal susitarimą ir Centras, ir Brolija. (Per šią salę Brolijos nariai gali patekti ir į savo patalpas.) Vyko Revizijos komisijos darbas. Neteisėtos grupės nariai bandė trukdyti dirbti, bet po to pasišalino.

Regis, čia ir galėtume dėti šios istorijos tašką. Viskas baigėsi laimingai.

S. S.: Taško jie nepadėjo. Eina į visas instancijas – Seimą, Finansų ministeriją ir kitur, kaišioja jau negaliojantį LR Registrų centro išrašą, ant raštų dėlioja negaliojantį antspaudą. Taip suklaidino Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto skyriaus pirmininką, kuris rašo raštus Prezidentui, Seimo Pirmininkui, europarlamentarui prof. V.Landsbergiui, Seimo nariui Rytui Kupčinskui – Lietuvos Sąjūdžio pirmininkui ir reikalauja paveikti J. Bieliauskienę, kad ši perduotų vadovavimą atseit „teisėtai“ išrinktam Brolijos tarybos pirmininkui J.Kuorui. Ir iki šios dienos kai kurios instancijos vis nebaigia aiškintis, kas yra teisus, tarsi nepripažintų LR Registro centro darbo teisėtumo.

Paminėjote teismą. Kokį teismą turėjote omenyje? Prašyčiau pakomentuoti plačiau.

J. B.: Brolijos patalpos gana erdvios. Jų išlaikymas ir komunalinės paslaugos kainuoja septynis tūkstančius litų per metus. Seniai siekėme, kad didesniąją patalpų dalį galima būtų pervesti Lietuvos Nacionaliniam muziejui. Nė vienas Premjeras neskyrė reikiamų pinigų. Atsirado puiki proga tą patalpų dalį perduoti biudžetinei įstaigai – Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centrui, su gimininga Brolijai veikla. Brolijos valdybos daugumos 2005 m. sausio 24 d. (protokolo Nr. 4) nutarimu, kurį spalio 15 dieną suvažiavimas pripažino teisėtu, patalpų didžioji dalis buvo perduota biudžetinei įstaigai – Centrui. Šį Brolijos valdybos nutarimą 2005 m. birželio 21 d. J.Kuoras apskundė Vilniaus miesto 2-am apylinkės teismui, reikalaudamas sustabdyti Brolijos patalpų dalies perdavimo Centrui sutartį. Birželio 23 dieną J.Kuoro ieškinys teismo nutartimi buvo patenkintas. Teismo nutartį apskundžiau Vilniaus apygardos teismui, kurio posėdis turėjo įvykti 2005 m. lapkričio 28 d. Lapkričio 21 dieną, tapusi oficialia Brolijos pirmininke, teismui nusiunčiau prašymą atsiimti ieškinį Valstybės turto fondui, kuriuo buvo siekiama pripažinti, kad 2005 m. sausio 24 d. Brolijos valdybos posėdis neteisėtas. Mat to posėdžio metu valdyba sutiko ir pritarė, kad dalį jai suteiktų panaudai patalpų valstybė tokia pačia forma skirtų savo biudžetinei įstaigai – Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centrui. Lapkričio 28 dieną teismo posėdžio metu J.Kuoro ieškinys, kad Centras galiausiai būtų iškeldintas iš 2005 m. balandžio 1 d. jau skirtų jam patalpų dalies, buvo nutrauktas.

Šių metų sausį Lietuva paminėjo kruvinojo sekmadienio, tai yra 1991 metų sausio 13-osios, penkioliktąsias metines. Kaip šią datą paminėjo Brolija?

J. B.: Brolijos suvažiavimo nutarimu Brolija turėjo parengti dokumentus valstybiniam apdovanojimui nusipelniusių Brolijos narių. Kada mes įsiteisinome juridiškai, tada parengėme dokumentus apie 80 narių valstybiniams apdovanojimams. Juos apdovanos per kitas Sausio 13-osios metines.

Brolijos nariams pagal grupių ir skyrių pirmininkų rekomendacijas ruošiami padėkos raštai, kurie vilniečiams bus įteikiami per Vilniaus skyriaus konferenciją vasario pabaigoje. Skyrių pirmininkai patys nuspręs, kada jie organizuos padėkos raštų įteikimą.

Jau pradėtas kurti filmas apie Lentvario M.Šimelionio vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoją Ireną Biknienę. Ji 1991 m. sausio 13-ąją ir kitomis naktimis budėjo prie parlamento, o dienomis dirbo mokykloje. Sausio 18 dieną per matematikos pamoką mokiniams užrašė temą „Mano Tėvynė – Lietuva“. Rašydama žodį Lietuva sukniubo ir mirė vaikų akivaizdoje.

S. S.: Kino mėgėjų sąjungos patalpose sausio 8 dieną Brolijos nariams organizavome renginį, skirtą Sausio 13-osios penkiolikmečiui paminėti. Utenos pagyvenusių mokytojų etnografinis ansamblis „Atgaiva“ atliko programą „Giesmė Lietuvai“. Zacharijus Putilovas, žinomas kino operatorius ir režisierius, parodė keturis filmus apie Sausio 13-osios karinę agresiją ir lietuvių palaikų atgabenimą iš Irkutsko.

J. B.: S.Sasnauskas ta proga parengė dvi savo darbų parodas. Nuostabi vitražo ir rūpintojėlių paroda kartu su skulptoriumi Vladu Rakucku, kuris drauge su Sauliumi budėjo sausio 13-ąją prie Parlamento, atidaryta Lietuvos tautodailininkų sąjungos patalpose. S.Sasnausko fotografijų paroda atidaryta Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centre. Penkiolika nuotraukų, darytų 1990 metų vasarą Vašingtone, autorius padovanojo Centrui. Šiose nuotraukose pavaizduotos Amerikos lietuvių demonstracijos prieš sovietų agresyvią poziciją ką tik paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės atžvilgiu. Kitas šešias nuotraukas autorius padovanojo Brolijai. Jose – 1991-ųjų metų sausio vaizdai Vilniuje.

S. S.: Paskelbtas geriausių prisiminimų konkursas. Laureatai bus įvardyti liepos 6-ąją – Valstybės dieną. Prisiminimus prašome siųsti į Brolijos būstinę, Gedimino pr. 64, Vilnius, iki gegužės vidurio.

Vasario 4 dieną Brolijos būstinėje posėdžiavo taryba. Teko girdėti, kad posėdis buvo konstruktyvus ir dalykiškas, užtrukęs iki vėlyvo vakaro. Gal galėtumėte paminėti svarbiausius tarybos nutarimus?

J. B.: Sudaryta Laikinoji Santarvės komisija, turinti tikslą susigrąžinti visus suklaidintuosius kartu dirbti Tėvynės labui. Nutarta prie Brolijos įkurti Žmogaus teisių gynimo grupę. Dvasinio paveldo išsaugojimo komisija įpareigota išsirinkti pirmininką, pasiskirstyti pareigomis ir pradėti darbą. Kitos, jau patvirtintos komisijos (plačiau apie jas galima sužinoti Brolijos interneto svetainėje) įpareigotos suaktyvinti darbą. Sveikatos reikalų komisijos pirmininkas prof. L.Mačiūnas paskelbė, kad antradieniais nuo 16 iki 18 valandos bus priimami žmonės pokalbiams sveikatos klausimais Brolijos būstinės patalpose. Pageidautina registruotis tel.: 2134753.

Taryba apsvarstė Etikos komisijos siūlymą suspenduoti narystę vienuolikai J.Kuoro kompanijos narių, grubiai pažeidusių Brolijos įstatus, publikacijomis žeminusių Brolijos vardą ir garbę, sužlugdžiusių šeštąjį Brolijos suvažiavimą. Atskirai buvo balsuojama už kiekvieną tos grupės narį. Taryba visų vienuolikos narių įgaliojimus sustabdė iki suvažiavimo.

Kalbėjosi dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

© 2006 „XXI amžius“