Atnaujintas 2006 vasario 17 d.
Nr.14
(1414)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Šalis ta Lukašenkija vadinas

Petras KATINAS

Iki kovo 18-osios prezidento rinkimų Baltarusijoje liko suskaičiuotos dienos. Tačiau nepaisant opozicijos kandidatų, kuriems faktiškai užkirstas kelias į spaudą, radiją ir televiziją, jau dabar pakankamai aišku, kad Aleksandras Lukašenka bus išrinktas trečiajai kadencijai. Netgi tuo atveju, jeigu įvyktų stebuklas ir opozicijos kandidatas surinktų daugiau balsų, Centrinė rinkimų komisija laimėtoju paskelbtų „tėtušį“ A.Lukašenką. Tačiau vis dėlto Baltarusijos diktatorius nusprendė surengti didžiulį priešrinkiminį spektaklį, kokie būdavo rengiami sovietiniais laikais prieš „komunistų ir nepartinių bloko“ rinkimus. Tam tikslui A.Lukašenka paskelbė, o valstybinis radijas ir televizija nuo ryto iki vidurnakčio ėmė reklamuoti, jog kovo 2-3 dienomis Minske rengiamas visos Baltarusijos liaudies susirinkimas. Du su puse tūkstančio to susirinkimo „delegatų“ bus atvežti į Minską iš visos Baltarusijos. Tie „delegatai“ jau iš anksto išrinkti pagal tą pačią sovietiniais laikais galiojusią, o Baltarusijoje nė kiek nepasikeitusią schemą: „nuo kolchozų, įmonių darbo kolektyvų, darbo inteligentijos, jaunimo ir veteranų organizacijų“. Šį kartą į visos Baltarusijos liaudies susirinkimą įtraukti ir Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai, pirmiausia, be abejo, tie, kurie savo cerkvėse kasdien ragina tikinčiuosius melstis už Lukašenkos sveikatą. Jau dabar aišku, kad „visaliaudinis susirinkimas“ vienbalsiai priims nutarimą palaikyti prezidentą ir apginti nuo piktųjų jėgų, kurias remia Europos šalys, pirmiausia Lenkija ir Lietuva, jau nekalbant apie JAV. Tad kam gi prireikė A.Lukašenkai šios pigios propagandinės akcijos? Atrodo, jog šį kartą Minsko šeimininkas, nepaisant visuotinio valdininkijos, ypač vietos KGB, milicijos, kitų specialiųjų tarnybų aklo paklusnumo, vis dėlto mažumėlę išsigandęs opozicijos kandidato į prezidentus Aleksandro Milinkievičiaus. „Mums šiame visaliaudiniame susirinkime būtina ne tiktai paaiškinti liaudžiai, kokių laimėjimų pasiekėme, bet ir pateikti savo ambicingus planus ateičiai“, – pareiškė A.Lukašenka savo vyriausybės posėdyje praėjusių metų gruodžio 12-ąją. Tą pačią dieną buvo paskelbtas ir įsakymas dėl visaliaudinio susirinkimo sušaukimo.

Jau dabar aišku, ką pasakys liaudies atstovams A.Lukašenka tame operetiniame renginyje. Prezidento kontroliuojami laikraščiai jau kelios savaitės skelbia, kokių neregėtų laimėjimų pasiekė Baltarusija 2005 metais tiktai A.Lukašenkos išmintingo vadovavimo dėka. Visi planai įvykdyti ir dar gerokai viršyti. Pavyzdžiai, bendrasis vidaus produktas, palyginti su 2004 metais, išaugo 9,2 proc., pramonės produkcijos augimas – 10 proc. Pasiektas pats žemiausias infliacijos lygis per pastaruosius penkiolika metų – 8 proc. Vidutinis darbo užmokestis „pirmą kartą per Baltarusijos naujausią istoriją“, anot A.Lukašenkos, išaugo iki 250 dolerių. Taip pat pirmą kartą užsienio prekybos istorijoje eksportas viršijo importą 234 mln. dolerių. Žinoma, apie tuos neregėtus laimėjimus bus labai daug kalbama. Dar daugiau – apie grandiozinį šviesios ateities planą, pavadintą Ekonominio ir socialinio vystymo 2006-2010 metams programa. Sumanymas aiškus: Jeigu jau A.Lukašenka taip vadovaudamas pasiekė tokių stulbinančių rezultatų, tai liaudis privalo vieningai jį išrinkti vadovauti toliau. Tiesa, tas visaliaudinis susirinkimas jau ne pirmasis. 1996 metais, rengdamasis referendumui dėl savo autokratinės valdžios įtvirtinimo, buvo surengęs panašų subėgimą. Ir tada „delegatai“ buvo atrenkami panašiais metodais. Jau paskelbtos ir A.Lukašenkos „kovo tezės“, kurias jis paskelbs Visos Baltarusijos liaudies susirinkime. Pirmiausia iki 2010 metų pusantro karto padidinti bendrąjį vidaus produktą, o vidutinį darbo užmokestį – iki 500 dolerių. Ministrų kabinetas įpareigotas maksimaliai priartinti Baltarusijos ekonomiką iki Europos lygio. Netgi rezoliucija, kurią vienbalsiai priims šis susirinkimas, jau parengta. Beliks tiktai perskaityti. O iš tos rezoliucijos aišku, kad Baltarusija be A.Lukašenkos gyventi negali, o išrinkus A.Milinkievičių – pražus amžiams.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija