Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Sportas
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Tarėsi Pažaislio vienuolyno ansamblio išsaugojimo grupė

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Pažaislio baroko ansamblio atstatymo ir išsaugojimo iniciatyvinės grupės pasitarimo dalyviai (iš kairės): Kazimieras Kuzminskas, Lolita Vyžintienė, sesuo Julita ir prof. dr. Jonas Minkevičius

Pažaislio kamaldulių vienuolyno patalpose įsikūrusios Šv. Kazimiero kongregacijos seserys vienuolės kartu su iniciatyvine grupe šiam unikaliam ansambliui išsaugoti: Kauno vicemeru Kazimieru Kuzminsku, prof. hab. dr. Jonu Minkevičiumi, Kauno ZONTA klubo prezidente architekte Lolita Vyžintiene, vienuolyno vyresniąja s.Remigija, jos pavaduotoja s.Julita ir kitais grupės nariais tarėsi, kaip suderinti veiksmų planą architektūros šedevrui gelbėti. Tai jau ne pirmas pasitarimas siekiant atkreipti Lietuvos Vyriausybės dėmesį į neatidėliotiną susirūpinimą ir Pažaislio kamaldulių vienuolyno gelbėjimą, o svarbiausia – sudaryti autoritetingą specialistų komisiją, kuri artimiausiu metu siūlytų šį ansamblį įtraukti į Pasaulio kultūros paveldo paminklų sąrašą.

Kauno vicemeras K.Kuzminskas pasitarimo dalyvius supažindino su šio ansamblio išsaugojimo projektine medžiaga. Programos tikslas – išsaugoti šio kultūros paveldo sudėtį, apimtį ir aplinką, taip pat užtikrinti Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio priežiūros ir tvarkymo darbus bei jų kontrolę. Programą turi patvirtinti Lietuvos Vyriausybė. Teisinį šios programos pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Programos įgyvendinimo priemonės numatytos iki 2020 metų.

Pažaislio ansamblio būklė pagerės?

Šv.Kazimiero kongregacijos seserys vienuolės globoja ir pagal išgales tvarko vienuolyno ansamblį, tačiau to nepakanka siekiant atkurti buvusį ansamblio vaizdą ir vienuolyno pastatų išorę ir vidų. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui („Valstybės žinios“, 2004, Nr. 153-5571), kultūrinis ir pažintinis turizmas yra vienas iš kultūros paveldo viešojo naudojimo būdų, sakė vicemeras K.Kuzminskas. Pažaislio vienuolyno ansamblis neparengtas lankytojams, nors jį būtų galima pritaikyti įrengiant ekspozicijas ir pritaikant turizmo infrastruktūros plėtrai. Svarbu, kad šio ansamblio lankymas būtų pritaikytas ir neįgaliesiems. Turizmo plėtra efektyviai naudojant šį kultūros objektą padėtų pasiekti, kad juo galėtų gėrėtis daugiau Lietuvos ir užsienio keliautojų. Be to, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos iš paveldotvarkos programai skirtų valstybės biudžeto lėšų kasmet finansuoja Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio tvarkymo darbus, tačiau minėtos lėšos yra nedidelės ir per lėtas šio kultūros paveldo objekto, kaip visumos, tvarkymas mažina jo išsaugojimo galimybes. Lietuvos Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr.315 („Vyriausybės žinios“, 2005 m., Nr. 40-1290), 756 punkte numatyta didinti kultūros paveldo apsaugos finansavimą. Skiriant lėšas Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansambliui išsaugoti bus įgyvendintos šios programos priede numatytos priemonės, ir, taip maksimaliai išsaugant vienuolyno ansamblio autentiškumą ir galimybę, jį tinkamai bus galima naudoti turizmo, architektūros pažinimo tikslams.

Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai

Vienuolynui būtina priežiūros ir tvarkymo darbų kontrolė. Tikimasi Lietuvos gyventojų ir užsienio turistų, Pažaislio lankytojų gausėjimo. Vicemeras sakė, kad didelės reikšmės susidomėjimui Pažaislio ansambliu turės išplatintų informacijos leidinių apie šio kultūros paveldo objekto išskirtinę vertę skaičiaus didėjimas.

Architektė L.Vyžintienė papildomai pateikė du prašymus. Vieną – Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimo komisijai, kad Pažaislio kamaldulių vienuolyno architektūrinį ansamblį įtrauktų į Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo programą. Antrą – Kauno miesto merui Arvydui Garbaravičiui, kad sutaupytus 2 mln. litų, kurie buvo skirti Aleksoto tilto sovietinei simbolikai atstatyti, perduotų Pažaislio vienuolyno ansamblio pamatų hidroizoliacijos problemoms spręsti.

Kitas iniciatyvinės grupės posėdis numatytas kovo 9 dieną. Neaišku, ar tai sutapimas, bet būtina priminti istorinį faktą, jog 1009 m. kovo 9 d. buvo nužudytas arkivyskupas Bonifacas Brunonas, kuris vėliau buvo paskelbtas šventuoju. Pažaislio vienuolyne, koridoriuje priešais zakristiją, apie tai liudija M.Palonio (1675-1685) nutapytos freskos. Pagerbiant šventojo atminimą būtų gražu surengti šv. Mišių auką ne tik Kauno, bet ir visose Lietuvos bažnyčiose už kankinio šv. B.Brunono vėlę. Laiko tai padaryti turime pakankamai. Pažaislio Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia lauktų maldininkų ir tikinčiųjų.

Kaunas

Autoriaus nuotrauka

© 2006 „XXI amžius“