Paminėjo kunigo mirties metines
|
Ant stalo paskleistos kun. Petro
Gavėno knygos tarsi pėdsakai,
likę Lietuvos žemėje
|
Šaltą vasario 7 dienos vakarą į Šv. Angelų Sargų bažnyčią susirinko gausus tikinčiųjų būrys pasimelsti už kun. Praną Gavėną, SDB, minint jo mirties šeštąsias metines. Šv. Mišias aukojo Alytaus dekanas Arūnas Užupis ir kun. Juozas Kurtinaitis, patarnavo diakonas Saulius Ruočkus. Pamokslą pasakė klebonas kun. A.Užupis. Pamoksle klebonas išsamiai papasakojo apie sunkų ir garbingą kun. P.Gavėno gyvenimo kelią. Jis buvo didelis savo šalies patriotas. Ilgus metus gyveno užsienyje, tačiau ne tik išsaugojo gimtąją kalbą, bet ir visaip per spaudą ir Bažnyčią garsino Lietuvos vardą pasaulyje. Būdamas rašytojas ir žurnalistas, savo kūriniuose ir publikacijose svarbiausią vietą skyrė Dievo ir tėvynės meilei bei jos propagavimui. Klebonas priminė patį skaudžiausią kunigo Prano gyvenimo tarpsnį. 1960-aisiais, eidamas 42 metus, susirgo sunkia nepagydoma liga. Medicina negalėjo padėti, liko vienintelė viltis Dievas, kuris ištiesė jaunam savo tarnui pagalbos ranką per Švč. Mergelę Mariją Lurde. Jam aplankius šią šventą vietą Prancūzijoje įvyko gyvas stebuklas kun. P.Gavėnas pasveiko. Nuo to laiko ligi mirties Švč. M.Mariją mylėjo kaip motiną už jam padovanotą antrą gyvenimą.
Iš Brazilijos grįžęs į Lietuvą, parsivežė kun. Jono Bosko patirties ir išminties. Būdamas labai darbštus, degdamas kūrybine ugnele, išjudino Alytaus tikinčiuosius aktyviai kūrybinei veiklai parapijose - įvyko tikras dvasinis atgimimas.
Buvęs kun. P.Gavėno pagalbininkas A.Vitkauskas po šv. Mišių pasidalijo prisiminimais apie jo nuveiktus didelius darbus savo gimtinėje, įamžinant istorines vietas ir jų garbingus žmones. Vargonininkė Laima Labutytė, akompanuojant koncertmeisterei R.Leitonienei, pagiedojo keletą giesmių.
Šiltoje ir jaukioje bažnyčioje nuo balto stalo sklido jauki žvakės šviesa, ji apšvietė ten stovėjusį kunigo Prano, visų vadinto Tėveliu, portretą, priminusį, kaip kun. P.Gavėnas prieš šešerius metus nuo altoriaus, mielu tėvišku žvilgsniu pasitiko ir išlydėjo kiekvieną žmogų, atėjusį į Dievo namus pasimelsti. Ant stalo paskleistos jo knygos buvo tarytum pėdsakai, giliai įspausti Lietuvos žemėje ir jį pažinojusių žmonių širdyse, kurie byloja, kad tai gero žmogaus nueita.
Aldona JANKAUSKIENĖ
Alytus
© 2006 XXI amžius
|