| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Rusijos armijos degradacija
Visa Rusijos žiniasklaida, netgi ta, skelbianti liaupses prezidentui V.Putinui, tiesiog priblokšta nuo paaiškėjusio dar vieno šiurpaus įvykio Rusijos armijoje. Tuo labiau kad tą tragediją ir žvėrišką susidorojimą su eiliniu šauktinu kareiviu bandė nuslėpti aukšti Rusijos armijos generolai. Tikriausiai viskas ir būtų likę nežinoma, o sadistų tarnybos draugų nukankinto jauno kareivio tėvams būtų pranešta, kad karys žuvo vykdydamas tarnybines pareigas arba nelaimingo atsitikimo metu, gal net vykdydamas kovinę užduotį. Tai, kas atsitiko Čeliabinsko tankų mokykloje, Rusijos žurnalistė Tatjana Kuznecova pavadino armijos gangrena, kuri jau seniai apėmusi visą Rusijos kariuomenę. Tas gangrenos procesas, vadinamas nestatutiniais santykiais arba dedovščina, jau darosi nebevaldomas. Beje, ir nesistengiama gydyti šios ligos, o jos baisūs simptomai maskuojami visais įmanomais būdais. Ir juos slepia ne kokie nors banditų ir sadistų įpročius perėmę seržantai ar kiti žemesnio rango kariškiai, bet aukštas pareigas užimantys generolai iš Gynybos ministerijos su pačiu gynybos ministru Sergeju Ivanovu priešakyje. Apie siaubingą tragediją Čeliabinsko tankų mokykloje, įvykusią naujametę naktį, pirmieji pranešė savaitraščio Argumenty i fakty Ural žurnalistai. O jie tai sužinojo iš Čeliabinsko ligoninėje dirbančios slaugytojos, paskambinusios į redakciją. Į tą ligoninę buvo atvežtas leisgyvis kareivis Andrejus Syčiovas, kurį pamačiusi seselė vos neprarado sąmonės. Nors ir bijodama būti išvaryta iš darbo, slaugytoja apie tarnybos draugų suluošintą kareivį pranešė savo pažįstamai, dirbančiai Kareivių motinų komitete. Beje, šį komitetą Rusijos prezidentas V.Putinas priskiria vos ne prie antivalstybinių ir užsienio finansuojamų visuomeninių organizacijų, kaip ir visas kitas už žmogaus teises bandančias kovoti organizacijas. Jų narių dar nesiunčia į Mordovijos lagerius ar psichiatrijos ligonines, kaip darė V.Putino pirmtakai iš KGB, tačiau netrukus gali atsitikti ir taip. Sverdlovsko srities kareivių motinų komitetas ir Rusijos laikraščiai paskelbė apie šauktinio iš šios srities A.Syčiovo egzekuciją kareivinėse. Tačiau tik tada, kai žiniasklaida pakėlė didžiulį triukšmą, kankinio dalią, nė kiek neperdedant, patyrusiam eiliniui A.Syčiovui atsirado galimybė dar išlikti gyvam, nors daugelis neįsivaizduoja tokio gyvenimo, net jeigu ir pavyktų išgyventi. O buvo taip. Paskutiniuosius metus tarnaujantys seniai, Rusijos armijoje nuo sovietinių laikų vadinami staroslužaščije, naujametį vakarą privertė Andrejų kelias valandas sėdėti pusiau sulenktomis kojomis, kriminalinių kalinių ir armijoje vadinama kėdutės poza. Sadistai daužė Andrejaus kojas, o kai šiems bet kokį žmogiškumą praradusiems budeliams įkyrėjo kankinamojo aimanos, išprievartavo jį. Po tos egzekucijos kelias dienas fiziškai ir morališkai sužalotas karys skundėsi viršininkams apie nepakeliamą kojų skausmą, bet tie nekreipė jokio dėmesio ir dargi apšaukė simuliantu, nors, kaip aiškėja dabar, puikiai žinojo apie egzekuciją. Ir tik po trijų dienų, kada Andrejus jau nebegalėjo pakilti iš lovos ir prasidėjo abiejų kojų gangrena, karo medikai nuvežė jį į greitosios pagalbos ligoninę. Ten sadistų sužalotam kariui per dvi savaites buvo amputuotos abi kojos, lyties organai ir dešinės rankos pirštas Karinės prokuratūros atstovai išsisukinėja nuo atsakymų į klausimus ir aiškiai siekia užmaskuoti tai, kas įvyko. Aišku, savo vyresnybės įsakymu. Tiesa, kol dar Andrejus buvo nepraradęs sąmonės, jis spėjo pasakyti gydytojui vieno iš savo kankintojų pavardę. Tai to paties bataliono jaunesnysis seržantas Aleksandras Siviakovas. Jis irgi labai nenoromis buvo sulaikytas kartu su dar dešimčia bendrininkų, dalyvavusių Andrejaus kankinime. Baudžiamoji byla iškelta ir Čeliabinsko tankų mokyklos viršininkui generolui majorui V.Sidorovui. Jis gynybos ministro S.Ivanovo įsakymu atleistas iš karinės tarnybos, bet tiktai po to, kai pačioje Maskvoje kilo protestų audra. Daugeliui nesuvokiamas Pavolgio-Uralo karinės apygardos vadų, kurie bando išlipti sausi iš susidariusios situacijos, elgesys. Rusų žurnalistai išsiaiškino, kad apygardos generolai ir karo medikai pasiuntė į Maskvą ekspertizei amputuotas kareivio kojas, jog įrodytų, kad jos jaunuoliui amputuotos ne dėl patirtų kankinimų, o dėl kitų priežasčių. Esą kojų venų trombozė įvyko dėl įsisenėjusios ligos. Tačiau generolų cinizmas peržengė visas ribas, kai vienas iš karo apygardos generolų nuvyko pas pagrindinio sadisto Siviakovo motiną ir bandė organizuoti jos susitaikymo susitikimą su kankinto Andrejaus motina Galina Syčiova. Pastaroji kategoriškai atsisakė dalyvauti toje ciniškoje komedijoje ir pareiškė: Aš neturiu apie ką kalbėtis su nevidono išgamos motina. Tuo tarpu to išgamos tėvai, generolų padedami, jau pasamdė advokatus, kurie iš anksto pareiškė, kad Andrejus pats paprašė jauniausiojo seržanto A.Siviakovo, jog tas jį primuštų, kad galėtų išsisukti nuo karinės tarnybos Tuo tarpu A.Syčiovas jau pusę metų tarnavo armijoje ir, skirtingai nuo savo daugelio bendraminčių, net nebandė nuo jos išsipirkti, kaip tai masiškai daro dauguma rusų jaunuolių. Žinoma, tų, kurių tėvai turi pinigų. Parsidavę ir korumpuoti karinių komisariatų karininkai, siekdami įvykdyti rekrūtų šaukimo į būtinąją karinę tarnybą planą, surenka tą kontingentą ne tik iš mažaraščių bomžų, bet ir vos kojas bepavelkančių klipatų, o svarbiausia iš jau spėjusių pagarsėti jaunų kriminalinių nusikaltėlių. Štai tokie dabar, sovietiniu raugu persisunkusių karininkų skatinami, ir kankina bei tyčiojasi iš savo tarnybos draugų. Dar vieną pasityčiojimą Andrejaus, netekusio abiejų kojų ir lyties organų, tėvai patyrė iš Rusijos gynybos ministerijos Nacionalinės gynybos fondo, kuris paskyrė jaunuolio šeimai 70 tūkst. rublių pašalpą (7 tūkst. litų). Tiesa, Čeliabinsko srities gubernatorius P.Suminas buvo dosnesnis ir pažadėjo Syčiovų šeimai 500 tūkst. rublių. Tuo tarpu ligoninės, kurioje buvo amputuotos Andrejaus kojos, gydytojai įsitikinę, kad jeigu karo medikai būtų atvežę sužalotą kareivį nors dviem dienomis anksčiau, amputacijos būtų buvę galima išvengti. Rusijos žiniasklaida labai abejoja, ar bus nubausti visi kaltieji dėl dar vieno baisaus nusikaltimo. Greičiausiai šiek tiek nukentės tik koks nors iešmininkas Čeliabinsko laikraštis rašo, kad vienas iš aukštų Pavolgio-Uralo karinės apygardos generolų privačiame pokalbyje pavadino dideliais žiopliais tuos, kurie nuvežė banditų auką į civilinę ligoninę. Esą jeigu Andrejus būtų miręs karo ligoninės lovoje, tai būtų buvę viskas ramu ir niekas nesužinotų. Rusijos gynybos ministerijos oficialiais duomenimis, pernai dėl nestatutinių santykių buvo įvykdyta 16 žmogžudysčių, o 276 kareiviai nusižudė patys, nepakėlę patyčių ir egzekucijų. Tuo tarpu žmogaus teisių gynėjų ir Rusijos kareivių motinų komiteto duomenimis, pernai dėl tokių pat priežasčių buvo nužudyta 30 kareivių, o nusižudė 598. Petras Katinas
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |