Atnaujintas 2006 kovo 17 d.
Nr.21
(1421)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kovo 11-oji – mūsų valstybės pavasaris

Mūsų Kovo 11-osios rytas aušo lėtai, jo ištakos – herojiškoje mūsų tautos patirtyje ir tuose procesuose, kurie vyko XX amžiuje šalia Lietuvos, Europoje. Tai pragiedruliai okupuotoje sovietų zonoje; juos vienijo pavasario, t.y. atšilimo, budinimosi ir laisvėjimo ženklai, labai panašūs į XIX amžiaus „tautų pavasarį“ senajame žemyne, kai vienas paskui kitą kilo tautos į kovą už savo laisvę ir nepriklausomybę. Europą buvo apėmusi galinga tautinio išsivadavimo banga. Ji naujai suvilnijo po „tautų vado“, didžiausio pasaulio autokrato ir milijonų žmonių žudynių įkvėpėjo Stalino mirties.


Kovo 11-ąją gimusieji…

Jau tapo tradicija, kad iškilmingų minėjimų metu, tarp jų ir Kovo 11-osios proga, iš aukštų tribūnų kritikuojami politikai, partijos. Paskaičius žurnalistų publikacijas ir politologų samprotavimus, galima pagalvoti, kad Lietuvos politinė partinė sistema tiesiog beviltiška. Nesiginčysiu, kad ji yra nusipelniusi kritikos. Tačiau ar tame juodame peizaže taip jau ir nėra jokių pragiedrulių? Kadangi Lietuvos partijų atsikūrimas ir naujų kūrimasis susijęs su atgimimu, tuo pačiu vienaip ar kitaip su Kovo 11-ąja, kaip, beje, ir laisvos žurnalistikos ir politologijos gimimas, todėl šios datos minėjimo dienomis, manau, būtina, kalbant apie politinę partinę sistemą, ne tik ją kritikuoti, bet ir paieškoti šviesesnių momentų. Jų tikrai yra. Ar pamatys tie, kuriems priklauso tai matyti, – čia kitas dalykas. Šalia jo kyla dar vienas klausimas – ar apskritai jie nori tai matyti?

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija