Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva.Pasaulis
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Būtina Varšuvos ir Vilniaus strateginė partnerystė

Petras KATINAS

Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis (kairėje) svečiuose pas Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų

Kremliaus propagandininkai džiūgauja, jog po Rusijos prezidento V.Putino oficialių vizitų į Vengriją ir Čekiją šios šalys pademonstravo, kad jos nebekreipia dėmesio į praeitį ir istorija neturi temdyti Maskvos ir Budapešto bei Prahos santykių.

Belgijos monarchų vizitas

Belgijos karalius Albertas II ir karalienė Paola bei Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elžbietą bažnyčioje ir...

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjo Belgijos karalius Albertas II ir karalienė Paola. Jie vizitą pradėjo pirmadienį nuo Prezidentūros, kur Didžiajame kieme juos pasitiko prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma. Po oficialios sutikimo ceremonijos Prezidentūroje įvyko karaliaus ir karalienės susitikimas su pirmąja Lietuvos pora, kurio pradžioje buvo pasikeista valstybiniais ordinais bei dovanomis.

Vertingas Popiežiaus mokymas apie žiniasklaidos paskirtį ir atsakomybę

Mindaugas BUIKA

Jėzuitų žurnalo „La Civilta Cattolica“ redakcijoje popiežius Benedikas XVI sveikinasi su Jėzaus Draugijos generaliniu vyresniuoju kunigu Pėteriu Hansu Kolvenbachu Nuotrauka iš „L'Osservatore Romano“

Pastarosiomis savaitėmis savo įtemptoje darbotvarkėje popiežius Benediktas XVI nemažai dėmesio skyrė ir žiniasklaidos klausimams: aplankė Vatikano radiją, minintį įkūrimo 75-ąsias metines (plačiau apie šį vizitą rašyta „XXI amžiaus“ kovo 17 dienos numeryje), susitiko su Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos nariais, dalyvavusiais metinėje plenarinėje asamblėjoje, aplankė Romoje leidžiamo jėzuitų žurnalo „ La Civilta Cattolica“ redakcijos kūrybinį kolektyvą, paskelbė savo pirmąjį kreipimąsi Pasaulinės žiniasklaidos dienos proga. Kiekviename iš šių įvykių Šventasis Tėvas priminė žiniasklaidos daromą didžiulę įtaką visuomenei ir pabrėžė jos atsakomybės svarbą tarnaujant bendrojo gėrio, tiesos ir taikos labui.

Sakralinės muzikos atgaiva Šv. Ignoto bažnyčioje

Iš Kanados atvykusi smuikininkė Audronė Šarpytė koncertuoja Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje

Kovo 19-ąją, sekmadienį, Vilniuje, Šv. Ignoto bažnyčioje įvykusioje Gavėnios susikaupimo valandoje, klausytojai pajuto gilius išgyvenimus ir dvasios ramybę. Koncertą pradėjo kapelionas kapitonas kun. Vytautas Langas, sakydamas, kad „pasninkas ne vien dieta, bet mokėjimas atsisakyti savęs, kad galėtum dalį atiduoti kitam. Šis Ženklas ir žymi krikščionį...“

Renginį parengė iš Kanados atvykusi žinoma smuikininkė Audronė Šarpytė ir bažnyčios vargonininkas Eugenijus Puzynia. Pasaulio koncertų salėse koncertuojanti A.Šarpytė, žinomo Toronte kamerinio orkestro „Lyra“ įkūrėja. Apsilankiusi Lietuvoje, didelę profesionalią patirtį turinti smuikininkė subūrė bendraminčius atlikėjus: Dalią Lapėnaitę, Antaną Valucką, Jūratę Juodelienę, Ramutę Petrikaitę. Jie įkūrė kamerinį orkestrą „Musica sacra“, kurio branduolį sudaro minėti muzikai.

Gėlės Tarasui Ševčenkai

Dr.Aldona KAČERAUSKIENĖ

Ukrainos ambasadoje po renginio T.Ševčenkai atminti. Iš kairės: doc. dr. Romas Batūra, Natalija Šertvytienė, ambasadoriaus patarėjas Grigorij Niečeporenko, dr. Aldona Vasiliauskienė ir administratorius Mikola Dziadzin

Norint patekti į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą tenka praeiti pro Istorijos fakultetą. Praeivių dėmesį patraukia ant šio fakulteto sienos pritvirtinta memorialinė lenta, skirta ukrainiečių dailinininko ir poeto Taraso Ševčenkos (1814-1861) atminimui. Lentoje pavaizduotas jauno gražaus žmogaus profilis ir įrašyta keletas svarbių faktų: Vilniuje ukrainiečių tautos dainius gyveno 1829-1831 metais. Šis miestas jo prisiminimuose liko brangiausia vieta. Kasmet kovo pradžioje, paminint šio laisvės šauklio gimimo ir mirties datas (kovo 9 ir 10 d.), prie paminklinės lentos padedamos gėlės.

Lietuva grąžino skolą

Audronė V.Škiudaitė

Prezidento dekretas dėl prel. M.Krupavičiaus apdovanojimo

Tarp šių metų apdovanotųjų Lietuvos valstybės atkūrimo – Vasario 16-osios proga buvo (po mirties): prel. Mykolas Krupavičius – buvęs žemės ūkio ministras, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos išeivijoje vadovas; taip pat paskutinis Nepriklausomos Lietuvos krašto apsaugos ministras Kazimieras Skučas ir Saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis. Visi buvo apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinais, kurie buvo įteikti jų giminėms. Iš JAV buvo atvykęs K.Skučo vaikaitis ir A.Povilaičio sūnus Romualdas su žmona Dalia. Dideliame gražiame būryje teko sutikti ir buvusį lietuvių kalbos mokytoją, literatūros istoriką, sulaukusį garbaus amžiaus, Viktorą Alekną, kuris, buvo apdovanotas LDK Gedimino ordinu. Iš viso apdovanotųjų buvo kelios dešimtys.

Įvykių turtingi metai

Dr. Aldona Vasiliauskienė (antroji iš dešinės) su grupe artimųjų Svėdasų bibliotekoje prie savo darbų parodos su palaiminimo raštais. Trečias iš dešinės – Svėdasų klebonas kun. Rimantas Kaunietis

2005-ųjų vasarą dr. Aldona Vasiliauskienė šventė jubiliejų, kurio iškilmės buvo surengtos Kupiškyje, Anykščiuose, Svėdasuose, Vilniuje, jos širdžiai brangiose vietose. Kai kalbama apie moterų jubiliejus, tas apvalus skaičius dažnai nutylimas. Šiuo atveju buvo kitaip. Į visas šventes gausiai susirinkusiems jos talento ir asmenybės gerbėjams dr. A.Vasiliauskienė pareikšdavo: „Man šešiasdešimt!“, kad niekam nereikėtų spėlioti. Tik šiuo skaičiumi sunku patikėti. Mes matėme veržlią, energingą, žvalią moterį, regis, pasiryžusią kalnus nuversti. Tokius pat aukštus ir sunkiai įveikiamus, kaip ir iki jubiliejaus.

Juozapinių šventėje – Kambario teatras

Alfas PAKĖNAS

Juozapinių šventėje Juozo Tumo-Vaižganto muziejuje. Iš kairės: Kauko šeimininkė Aušra Raudonienė, Rimanta Matlašaitienė, aktorius Ferdinandas Jakšys, dailininkė Taida Balčiūnienė, literatūrologė Eugenija Vaitkevičiūtė, dainininkas Kazimieras Jakutis

Kaune, Juozo Tumo-Vaižganto muziejuje, paminėta rašytojo ir kanauninko vardo diena – Juozapinės.

Pasak amžininkų prisiminimų ir paties Vaižganto laiškų, rašytų Bronei ir Petrui Klimams, jis mėgdavo švęsti savo vardadienį, gaudavo daugybę sveikinimų ir gėlių, o pats su linksma siela priimdavo svečius, dosniai juos vaišindavo.

„Branyte! Neilgai betrukus, mano vardadienis. Kaip paprastai, rengiu priešpiečius, laukiu daugybės svečių. Alkolio neduodamas, neturiu triukšmo; užtat geros šnekos esti gana“, – rašė Vaižgantas B.Klimienei į Paryžių 1927 m. kovo 13-ąją.

Knygnešio nuostatų gyvastingumas

Didelės reikšmės Lietuvos kultūros istorijoje XIX amžiuje turėjo Lietuvos knygnešiai. Meilė Tėvynei, gimtajai kalbai, tautos tradicijoms skatino ryžtis rizikingam knygnešių darbui.

Kovo 16-ąją, minint Knygnešio dieną, Kauno rajono savivaldybės bibliotekoje vyko renginys „J.Bielinio nuostatos gyvastingumas ir atgarsiai mūsų gyvenime“, skirtas iškilaus knygnešio, Lietuvos knygnešių patriarcho Jurgio Bielinio 160-ųjų gimimo metinių jubiliejui.