Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Pozicija
Poezija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Krikščionybės ir islamo santykių išbandymas

Mindaugas BUIKA

Į krikščionybę atsivertęs Afganistano gyventojas Abdulas Rahmanas patyrė sunkius išbandymus

Svarus Popiežiaus kreipimasis dėl konvertito išlaisvinimo

Dramatiška įvykių eiga tarptautinės bendruomenės pastangomis siekiant išlaisvinti į krikščionybę atsivertusį Afganistano gyventoją Abdulą Rahmaną, kuriam pagal islamo šariato teisines normas grėsė mirties bausmė už „apostazę“ (tikėjimo išsižadėjimą), paskatino ekspertų diskusiją tiek dėl religijos laisvės padėties neseniai Talibano režimą išgyvenusioje Vidurio Azijos šalyje, tiek ir visame musulmonų pasaulyje. Šis klausimas yra tuo aktualesnis, nes, esant išsiplėtojusiam terorizmui bei kitiems „civilizacijų sandūros“ bruožams, svarbu išsaugoti tarpreliginio krikščionių ir musulmonų dialogo pagrindus, nuo kurio nemažai priklauso ir taikos planetoje perspektyvos.

Etika reklamos ir žiniasklaidos srityje

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Apie reklamos ir žiniasklaidos etiką reikėtų kalbėti dažnai, nes jos nesilaikymas skaudžiai atsiliepia valstybei, kurioje daugelis piliečių gali jaustis runkeliais, reikalingais tik per rinkimus, kai kitu metu kiekvienas nebaudžiamas gali pažeidinėti jų teises.

Apmąstyti konkrečias etines problemas reklamoje bei jas spręsti trukdo iškreiptas ir nuolat vis labiau nuvertinamas etikos supratimas. Vis labiau įsigali nuomonė, jog etiniai reikalavimai yra tik susitarimo dalykas. Įsivyrauja kraštutinis reliatyvizmas, atsisakymas pripažinti etikos principų bendražmogiškąjį pamatą ir tiesioginį ryšį su prigimtinėmis žmogaus teisėmis bei asmens orumu. Klostosi absurdiška ir piktinanti situacija, kai etiniai pasirinkimai bei vertinimai arba visai ignoruojami, arba sutapatinami su baudžiamosios ar administracinės teisės kvalifikuojamomis veikomis. Teisinamasi taip: jei nėra kriminalo požymių, tai nėra ir atsakomybės. Tokiu būdu griaunama per amžius Europos kultūrose susiklosčiusi nuostata, kad etika reguliuoja tas žmogaus gyvenimo ir tarpasmeninių santykių sritis, kurios nepasiekiamos teismams.

Kūrėjui – atminimo lenta

Bronius VERTELKA

Juozapo Čerkeso-Besparnio eiles skaito J.Miltinio dramos teatro aktorius Petras Kežys

Per Juozapines Bernotų kaime greta Panevėžio–Kupiškio kelio, ant Juozapo Čerkeso-Besparnio gimtosios trobos sienos, buvo atidengta atminimo lenta. Taip įamžintas šio rašytojo, poeto, Lietuvos savanorio, gydytojo, advokato, istoriko atminimas.

Neišgąsdino žvarbus vėjas

Pasitaikė saulėta, bet nešilta diena. Pūtė žvarbokas vėjas. Tačiau tai neišgąsdino norinčiųjų atvykti į renginį, kurį organizavo Panevėžio kraštiečių klubas „Tėviškė“ ir Karsakiškio A.Strazdelio pagrindinė mokykla. Rinkosi čia pėsti ir važiuoti, vienas atmynė dviračiu iš Panevėžio. Pagerbti Lietuvos savanorio atminimo atvažiavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės atstovai.

Nuotaikos kūrėjos

Benjaminas ŽULYS

Servizas „Viesulas“ (1985)

Kaune, M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Keramikos muziejuje, atidaryta dviejų menininkių keramikos darbų paroda. Jos autorės – dailininkė porceliano meistrė Irena Petravičienė ir jaunesniosios kartos dailininkė keramikė Daina Daukšienė. I.Petravičienė savo ekspoziciją pavadino „Velykinė nuotaika“, o D.Daukšienė – „Būsenos“. Abi menininkes sieja grožio pajautimas, meilė žmogui, žemei, paukščiui. I.Petravičienė – subrendusi, tvirta savo kūrybiniuose ieškojimuose dailininkė, porceliano meistrė.

Įvairus skulptoriaus talentas

Panevėžietį kūrėją Alfridą Pajuodį (dešinėje) sveikina fotomenininkas Petras Kaupelis

Panevėžio dailės galerijoje veikė retrospektyvinė Alfrido Pajuodžio tapybos ir skulptūros darbų paroda. Ji skirta menininko artėjančiam 50 metų jubiliejui. Parodoje – paskutiniųjų dviejų dešimtmečių kūriniai.

Panevėžietis A.Pajuodis daugiau žinomas kaip skulptorius. Jo rankoms paklūsta marmuras, akmuo, granitas, metalas, medis. Menininko darbų yra daugelyje pasaulio šalių. A.Pajuodžiui teko dirbti Prancūzijoje, Vokietijoje, Amerikoje, Ispanijoje, Belgijoje, Italijoje, Austrijoje, Olandijoje, Latvijoje. Priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą, jis buvo jauniausias šios kūrybinės organizacijos narys.

Pirmoji naujoje galerijoje

Ričardas Ničajus – produktyviai dirbantis menininkas

Panevėžyje meno mylėtojams duris atvėrė dailės galerija „Arda“, kurioje pristatyta Ričardo Ničajaus tapybos darbų paroda.

Dailininkų sąjungos nario R.Ničajaus kūryboje vyrauja religinė tematika. Parodos atidaryme kalbėjęs menininkas neslėpė, jog tai atėjo iš vaikystės. „Tai, ką bandau parodyti savo kūriniuose, yra kaip mano malda ar atgaila, kaip mano mintys ar apmąstymai. Tapydamas paveikslus, jaučiu dvasinį pakylėjimą“, – sakė dailininkas. Viena R.Ničajaus pažįstama, apsilankiusi Italijoje, jam pasakė: „Ten mačiau daug meno kūrinių, tačiau už religinio turinio darbus nieko nuostabesnio neregėjau“.

Steponas Darius kariuomenėje ir Lietuvos sporte

Knygos „Steponas Darius kariuomenėje ir Lietuvos sporte“ autorius dr. Steponas Gečas prie stendo apie S.Dariaus sportinę veiklą Lietuvos kariuomenėje ir visuomenėje

Apie Darių ir Girėną, garsiuosius lietuvių lakūnus, kurie skrydžiu per Atlantą išgarsino Lietuvą visame pasaulyje, parašyta labai daug. Tačiau apie S.Dariaus indėlį į Lietuvos sporto vystymą kariuomenėje ir visuomenėje – tik užuominos. Šią spragą didžia dalimi užpildė dr. Stepono Gečo parengta iliustruota knyga „Steponas Darius kariuomenėje ir Lietuvos sporte“, kurioje gausu dokumentikos, gyvų liudininkų prisiminimų.

Knyga apie laisvės karžygius

Knygos „Tėvynei jo plakė širdis“ viršelis

Pedagogų, ypač istorikų, dėmesį tikrai turėtų patraukti buvusio mokytojo Algimanto Petrausko išleista knyga „Tėvynei jo plakė širdis“. Tai dar vienas paminklas partizanų vadui Petrui Bartkui-Žadgailai atminti ir jo gimimo 80-osioms metinėms paminėti.

Penkios apybraižos, parašytos remiantis biografiniais faktais ir buvusių bendražygių partizanų bei ryšininkų pasakojimais, atskleidžia skaitytojui stipraus ir valingo kovotojo už Tėvynės laisvę, Pakapurnio kaimo didvyrio portretą.

Neramus laukimas Kijeve

„Oranžiniams“ Ukrainoje dar per anksti švęsti pergalę

Kas taps Ukrainos premjeru: regionų partijos lyderis Viktoras Janukovičius, Julija Tymošenko ar dar kas nors?

Nors Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimų rezultatai nuo anksčiau skelbtų bemaž nepasikeitė ir į parlamentą iš 45 pateko tiktai penkių partijų atstovai, kelios partijos ėmė reikalauti kai kuriose rinkimų apygardose perskaičiuoti balsus. Tačiau net jeigu tai ir bus padaryta, parlamento sudėčiai neturės jokios įtakos. Tebevyksta tiktai diskusijos, iš kokių šaltinių rinkimus laimėjusios partijos gavo tiek daug pinigų rinkimų kampanijai. Teigiama, kad kiekvienam rinkėjui buvo išleista nuo 10 iki 30 dolerių. Tiek neišleidžiama dargi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Bet tai jau nebesvarbu. Aišku, savo pirštus čia prikišo ir Maskva.

Pokyčiai Tel Avive

Laikinasis Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Olmertas

Kovo 28 dieną Izraelyje įvyko Kneseto (parlamento) rinkimai, kurie buvo laikomi labai svarbiais ne tik Izraeliui, bet ir Palestiniečių autonomijai bei visam Artimųjų Rytų procesui. Visos apklausos prieš rinkimus skelbė, kad daugiausia balsų surinks sausio 4 dieną patyrusio sunkų insultą, po kurio jį ištiko gili koma, premjero Arielio Šarono įkurta nauja partija „Kadima“. 120 vietų Izraelio parlamente „Kadimai“ buvo pranašaujama mažiausiai 40 mandatų.

Apie sąžinės (ne)graužimą

Neseniai Lenkijos generolas Voicechas Jaruzelskis, 1981 metų gruodį siekęs sutramdyti tautoje kilusį pasipriešinimą vadovaujant nepriklausomai “Solidarumo” profsąjungai ir įvedęs karo stovį komunistinėje Lenkijoje, buvo apdovanotas kaip Sibiro tremtinys. Mat jo šeima, po karo prisiglaudusi Lietuvoje, Vilkaviškyje, buvo ištremta į Sibirą, bet ten prabuvo tik porą metų. Grįžęs į Lenkiją, Jaruzelskis tapo komunistinės Lenkijos karininku, sėkmingai pasiekęs aukštus postus, o “Solidarumo” krizės metais iš vidaus reikalų ministro buvo pakeltas į premjero pareigas ir netrukus, 1981 metų gruodį, įvedė karo stovį ir susidorojo su “Solidarumo” aktyvistais.

Favoritai ir posūniai

Petras KATINAS

Aiškiai jausdamas artėjančius Lietuvai sunkius laikus, prof. Stasys Šalkauskis 1939 metų pavasarį laikraštyje „XX amžius“ (1939 05 23) paskelbė straipsnį „Pilietinės vienybės besiekiant“. Jame šis iškilus Lietuvos filosofas rašė: „Vienybės, solidarumo, taikingumo negali būti tarp piliečių ten, kur nelygiai traktuojamos įvairios visuomeninės grupės, kur žmonės yra skirstomi į favoritus ir posūnius.