Atnaujintas 2006 balandžio 5 d.
Nr.26
(1426)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Ar įmanoma susigrąžinti prarastą sąžinę?

Kovo 3-ioji. Daugeliui LTV žiūrovų ilgai laukta akimirka – per televiziją matys ir girdės grojančias lietuvių liaudies kapelas. Tai laida „Gero ūpo“. Jau įpratome, kad „visuomeninio“ LRT vadukai, tikėdamiesi, kad Lietuvos gyventojai, greitai „atsisakę išgerti puodelį kavos“, ir jos dalį, skirtą sau, padės ant televizijos „visuomeninio“ vadukų stalo, vis tiek nepamiršta pridergti ir į šią pramoginę laidą. Norėdami priartinti ją prie „šou“ lygio, pakviečia į ją kokią nors „popžvaigždę“ ir bent šitaip sugadina šią vienintelę mūsų tautos praeities kultūros vertybę, kurios nepajėgė sunaikinti muravjovai ir sniečkai. Taigi kovo 3-iosios „Gero ūpo“ laidoje pranešėjų prievolė buvo pranešti „tautai ir pasauliui“ apie kitą dieną įvyksiantį „didį“ renginį, Eurovizijos finalą, ir tai žiūrovams padarė priešingą paslaugą, nei tikėjosi „prodiuseriai“. Į kadrą pateko „žvaigždės“, nepajėgusios bent vienu balsu padainuoti kiekvienam lietuviui gerai žinomą dainą „Ant kalno mūrai“. O lemtie, tu pakišai „žvaigždėms“ koją! Pasirodo, „žvaigždės“ – profesionalai net negali būti lyginamos su mūsų šauniaisiais Lietuvos liaudies muzikos mylėtojais mėgėjais. Šis kelias akimirkas trukęs televizijos vaizdelis įrodė, kad neprofesionalų mėgėjiška muzika „žvaigždėms“ yra nepasiekiama net sapnuose. Ačiū jums, laidos vedėjai Loreta ir Stanislovai. Jūs, „prodiuserių“ priversti, patys to nenumanydami, atlikote tautinės muzikos didybės pakylėjimo į aukštesnį lygmenį įprasminimo, pagarbos vertą žygdarbį. O jeigu Stanislovas pajėgtų atsikratyti bušido rėksnių įpročio ir savo žemiečio prof. A.Girdenio paveiktas patikėtų, jog „šou“ iš žemaičių kalbos išvertus į lietuvių kalbą yra tikrų tikriausias lietuviškas šuo, galėtų nuoširdžiai didžiuotis savąja žemaitiška kilme.

O kovo 4 dieną Rygoje, sporto salės „Riga“ krepšinio aikštės švieslentėje, latvių kalba švytėjo užrašas: „Baltijā – Pasaule“ krepšinio rinktinės. Kultūringa latvių publika, jokio perdėto triukšmo. Gal Latvijos televizija sugeba „paslėpti“ tamsiąsias dėmes? Pavyzdžiui, tokias, kokios girdimos Kauno sporto halėje, kai tikriausiai girtas diktorius (blaivus ar narkotikų nevartojęs pilietis taip elgtis neturėtų), pamiršęs esąs lietuvis, staugia lietuviui nepriimtina bušido intonacija… Kas mano kitaip, nei tai, kad šiuo atveju Ryga Vilniui nušluostė nosį? Vilniuje mažiausiai 25 metams prarasta galimybė apsilankyti paprasčiausiuose sporto rūmuose. Jeigu patinka, prašau į kokį (o gal kokią) „Plazą“, „Siemens“ ar kitaip, tik jokiu būdu ne į lietuviškai pavadintą salę. Įdomu, ar Rygos pavyzdys išgelbės Kauną, pasistačius sporto rūmus Nemuno saloje, nuo svetimybių kvaišalo pavadinti juos kuriuo nors lietuvio širdžiai „mielu“ pavadinimu.

Nutilus krepšinio sirgalių plojimams Rygos sporto salėje „Riga“, Vilniuje, kažkokioje „Siemens“ arenoje, į „bulių kautynes“, pavadintas „Eurovizijos atrankos finalu“, susirinko to finalo žvaigždės ir žiūrovų daugumą sudaranti 8-14 metų „šou“ muzikos gerbėjų masė. Kas gali paneigti, jog ji lygiai tokia pati, kaip ir pačios „žvaigždės“, finalo išvakarėse per LRT kanalą įrodžiusios, kad be stenėjimo nesugeba padainuoti vienbalsės lietuviškos dainos? Įvyko tai, kas turėjo įvykti. Nugalėtojų „daina“ lygintina tik su kitos „šou“ grupės, ne taip seniai himnu vadinta dainuška apie kaulus. „Žvaigždžių“ grupė, nesugebėjusi pasivadinti lietuvišku vardu, pasitelkusi vieno tautos „gelbėtojo“ terminologiją, „išdūrė“ žiūrovus ir, pasilikusi galimybę tobulinti savo programą, – jei panorės, galės ir špygomis baksnoti, – įgijo teisę žeminti lietuvių tautą užsienyje. Mūsų atžalos, paakintos nežaboto „žvaigždžių“ įžūlumo, puikiai suprasdamos neturinčios jokių pareigų, o vien tik teises, po finalo tradiciškai pažiro į gatves, kad autobusuose ir troleibusuose užimtų neįgaliesiems ir paliegusiems seneliams, būsimoms motinoms kelionės metui skirtas vietas ir taip „žvaigždžių“ elgesio normas pritaikytų gyvenimo tikrovėje. Aš irgi „pavargčiau“ keletą valandų mosavęs iškeltomis rankomis. Drįstu teigti, kad minėtas jaunimo elgesys, sietinas su žiūrovui nepagarbia „žvaigždžių“ elgsena, yra viena iš priemonių, skatinančių jaunimą būti grubų vyresniųjų atžvilgiu. Šį nuogąstavimą pačios „žvaigždės“ dar kartą patvirtino jau kitą dieną dalyvaudamos radijo laidoje. Radijo klausytojams, prašiusiems paaiškinti, ką reiškia jų „daina“, pasiūlė išmokti anglų kalbą, niekinančiu tonu klausė, koks radijo klausytojų amžius. Matyt, jie sugeba bendrauti tik su tokia amžiaus grupe, kuri visiškai nieko nežino apie savo tautos muzikinę ir istorinę praeitį. Supratau, jog jeigu man jau per keturiolika, aš nepajėgus suvokti jų „meno“... Šį kartą „žvaigždės“ nušluostė nosį tautai ir greitai pareikalaus pinigų, reikalingų būsimam konkursui pasirengti. Aišku, ne iš tų, kurie už juos balsavo... Iš visų mokesčių mokėtojų. Pralaimėjimo atveju apkaltins prastai juos parėmusią tautą.

Algimantas KOJELIS

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija