Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Pozicija
Poezija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Nuotaikos kūrėjos

Benjaminas ŽULYS

Irenos Petravičienės darbų ciklas „Iš lietuvių liaudies palikimo“: „Kristoforas“, „Šv. Jurgis“, „Pieta“ (1979)

Servizas „Viesulas“ (1985)

Indai arbatai „Neringa“ ir „Naglis“ (1995)

Kaune, M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Keramikos muziejuje, atidaryta dviejų menininkių keramikos darbų paroda. Jos autorės – dailininkė porceliano meistrė Irena Petravičienė ir jaunesniosios kartos dailininkė keramikė Daina Daukšienė. I.Petravičienė savo ekspoziciją pavadino „Velykinė nuotaika“, o D.Daukšienė – „Būsenos“. Abi menininkes sieja grožio pajautimas, meilė žmogui, žemei, paukščiui. I.Petravičienė – subrendusi, tvirta savo kūrybiniuose ieškojimuose dailininkė, porceliano meistrė. Ji daug jėgų ir pastangų skyrė ieškodama naujų technologijų ir nemažai jų surado, pritaikė savo darbuose. J.Petravičienės pastangomis surengta įvairių porceliano seminarų, apibendrinančiai pavadintų „Idėja“. Juose menininkė jaunesniosios kartos ir kitiems kolegoms geranoriškai perteikia savo žinias bei patirtį šiame subtiliame mene.

Autorė jau pajuto pavasario dvelksmą, bundančią žemę, paukščių giesmes, iš žemės gelmių besiveržiančią gyvybę, ji jaučia artimą ryšį su gamta, gimtąja žeme, su jos praeitimi ir legendomis. Kaip savo atsiliepime rašo menininkas Algis Uždavinys, I.Petravičienės kūrybai yra būdinga klasikinė rimtis ir estetinis subtilumas, kuris daugeliui šiuolaikinių menininkų atrodo senamadiškas. Jos mėgstamiausi motyvai – kriauklės, paukščiai, reptilijos. Būdama įvairių keramikos technologijų žinovė, I.Petravičienė stebina savo išradingumu ir drauge – išmintingu paprastumu. Dailininkės pamėgtos formos yra moteriškai švelnios, bet neįmantrios, nes ji pernelyg nenukrypsta nuo gamtos provaizdžių. Autorės porceliano dirbiniai, spinduliuojantys skaisčią vidinę šviesą, byloja apie vidinę pusiausvyrą ir ramybę.

Menininkės kolegė Rūta Marija Purvinaitė pasakojo, kad dar 1970 metais, dirbdama Kauno dailiosios keramikos gamyklos „Jiesia“, I.Petravičienė sukūrė pirmuosius lietuviškojo porceliano dirbinių etalonus – servizus, dekoratyvines lėkšteles, žvakides, dėžutes, kitus įvairios paskirties gaminius. Kavos servizai „Klasika“, „Viesulas“ parodose pelnė apdovanojimus ir ilgam įsitvirtino kaip populiariausi gamyklos modeliai. Dailininkė sukūrė autorinę marmurinės masės techniką. Iš šios masės buvo sukurti tokie įspūdingi skulptūrinės plastikos darbai, kaip „Šv. Jurgis“, „Drakonas“, „Kalva“. Kaip primena R.Purvinaitė, didžiulis I.Petravičienės nuopelnas populiarinant lietuviškąjį porcelianą yra daugelį metų Kaune vykę tarptautiniai kaulinio porceliano simpoziumai, kurių dalyvė ir organizatorė buvo pati menininkė.

Žinoma, parodoje eksponuojama tik labai maža dalis I.Petravičienės darbų, nes jų gausa ir spektras yra itin platūs. Antai įspūdingas darbų ciklas „Iš lietuvių liaudies palikimo“ – „Kristoforas“, „Šv. Jurgis“, „Pieta“, taip pat – „Neringa“, „Naglis“, „Olimpinė dvasia“, indai arbatai ir daug kitų darbų. Jos personalinės parodos buvo surengtos Kaune, Panevėžyje, Rygoje, Taline – jų būta per penkiolika. Taip pat apie dvidešimt grupinių parodų – Kaune, Vilniuje, Taline, Maskvoje, kitur. Be to, dar interjero, eksterjero darbai. Dalyvauta tarptautiniame keramikos meno konkurse Italijoje, Faenzoje. Pelnytas ne vienas apdovanojimas.

Rimtą paraišką šiai dienai ir ateičiai parodoje pateikė ir keramikė Daina Daukšienė, ekspozicijai pateikusi keliolika savo darbų iš ciklo „Būsenos“. Kaip parodos atidaryme buvo komentuota, menininkė imasi akmens masės, glazūros, šamotinio molio, įvairių spalvų ir kuria nuostabius kūrinius. Pastebėta, kad D.Daukšienės darbuose skulptūrinės išraiškos pagalba bandoma nustatyti ribą tarp to, kas tikra ir kas netikra, suvokti momentinę būseną, pasitelkiant tokius amžinybės simbolius, kaip spiralę, kiaušinį. Keramikės skulptūrose žmogus sutapatinamas su paukščiu, žuvimi, žvėrimi – tai taip pat esąs svarstymas apie būseną, kuri realiame gyvenime neapčiuopiama, o yra kažkur už realaus gyvenimo ribų. Taip stengiamasi parodyti, kad svarbu ne tik išorinė, matoma apimtinė erdvė, bet ir vidinė giluma.

Menininkės kolegė Raimonda Kogelytė-Simanaitienė pastebėjo, kad D.Daukšienės darbams būdingos žmogaus nuotaikos – aikštingumas, linksmumas, ramybė ir kt. Jos keramikos dekore ryški gėlių ornamentika, spalvos, kiti meniniai akcentai. Kai kurių darbų fragmentai ateina ne vien iš lietuviškų, bet ir iš senovės Rytų tradicijų, kaip egiptietiškos moterys – katės ir kt. D.Daukšienė irgi dalyvavo ne vienoje parodoje

Ši paroda veiks iki balandžio pabaigos.

Kaunas

© 2006 „XXI amžius“