Atnaujintas 2006 balandžio 14 d.
Nr.29
(1429)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Pasilikite su mumis (Lk 24,30)

Šv. Velykų proga sveikinu jus, brolius ir seseris Kristuje, išsibarčiusius po visus pasaulio kontinentus, kraštus, miestus ir kaimus.

Dėl įvairių istorinių, asmeninių priežasčių lietuviai pasitraukė, emigravo iš Lietuvos į kitus pasaulio kraštus arba, ne savo valia, net buvo ištremti į tolimas Sibiro tundras. Kiek tenka man susipažinti su lietuviais ir jų šeimomis, parapijomis, misijomis ir bendruomenėmis pasaulyje, esu pastebėjęs, kad vieni prisimena Lietuvą su nostalgija ir ilgesiu, kiti didžiuojasi savo kilme ir išlaiko religines ir tautines tradicijas su pasididžiavimu. O kiti, asimiliuodami į vietinę visuomenę, atitolsta nuo savo tapatybės.


Tepalyti Prisikėlusiojo šviesa kiekvienus namus

Brangūs krikščionys!

Ne vienas mūsų dienų tikintis žmogus, ypač visuomenei peržengus ateistinę prarają, tik suaugęs atrado velykinę Žinią. Galbūt suvirpėti prieš didįjį Atpirkimo slėpinį – JIS MIRĖ IR PRISIKĖLĖ – paskatino vienumoje skaitytas Šventasis Raštas, gal gyvenimo kelyje sutiktojo liudijimas, gal nuoširdžiu bendravimu patraukusi bendruomenė. Tačiau laimingiausi tie, kurie dar būdami mažutėliai iš tėvų ar įtėvių rankų gavo tikėjimo dovaną ir jos centrą – Gerąją Kristaus Prisikėlimo Naujieną.


Bažnyčia išliks gyva

Telšių vyskupo velykinis laiškas
vyskupijos tikintiesiems

Mieli broliai, seserys, Žemaičių žemės krikščionys!

Velyknakčio liturgija kasmet atneša mums gaivinančio džiaugsmo, kurį žmonės per 2000 metų jautė klausydamiesi amžinai gyvos ir aktualios Evangelijos didžiosios žinios: Kristus prisikėlė! Kam ieškote Gyvojo tarp mirusių? Tarp jų Jo nėra! Jis gyvas! Jis gyvena ne tik su Tėvu ir Šventąja Dvasia amžinoje dieviškoje Realybėje, bet ir su mumis – silpnais ir ribotais – Šventojoje Bažnyčioje! Nusidėjėlių, siekiančių šventumo, Bažnyčioje! Juk tokie Velykas švęsdami siekiame būti kiekvienas, t. y. būti gyvuoju akmeniu, jau per du tūkstantmečius vis laidojamoje, tačiau vis gyvoje, vis prisikeliančioje Bažnyčioje.


Priimkime Atpirkimo dovaną

Vilkaviškio vyskupo velykinis laiškas tikintiesiems

Mielieji,

Velykų varpai vėl beldžiasi į mūsų širdis, vėl visi drauge švenčiame Kristaus Prisikėlimo iškilmę. Ji mums ne tik primena garbingą Viešpaties pergalę prieš mirtį, bet ir leidžia ją naujai išgyventi. Tikėjimu išgyvenamos Velykos visiems geros valios žmonėms suteikia tvirtą amžinojo gyvenimo viltį. Todėl šiuo šventu metu milijonai tikinčiųjų visame pasaulyje, susirinkę kartu švęsti iškilmingos liturgijos, apimti iš pačių sielos gelmių plaukiančio ypatingo džiaugsmo, nuoširdžiai ir vieningai gieda velykinį „Aleliuja“. Šis pakilus ir viltingas džiaugsmas tęsiasi ne tik „Šventąją naktį“, kaip ją įvardija per amžius subrandinti liturginiai tekstai, bet ir visą Velykų laiką.


„DEUS CARITAS EST“ – „DIEVAS YRA MEILĖ“

Laiškas Lietuvos žmonėms šv. Velykų proga

...CARITAS – gailestingoji meilė – tikriausiai gimė drauge su pirmaisiais žmonėmis, sukurtais pagal Dievo paveikslą ir panašumą; žmogus yra panašus į Dievą, beribę Meilę, taip pat ir sugebėjimu užjausti bei veikliai reikšti gailestingumą kitų atžvilgiu.


Tikroji viltis – Velykų Jėzus

Pasidžiaugę pavasario spinduliais apdovanotu Verbų sekmadieniu įžengėme į Didžiąją savaitę. Ir štai netrukus sulauksime nekasdienio Sekmadienio ryto, kai tris kartus žengdami aplink Dievo šventovę su pakylėta širdimi šlovinsime Prisikėlusįjį.

Velykos – proginė šventė, į kurią nemaža žmonių dalis buriasi Dievo namų šventoriuje tik kartą per metus. Jie kol kas neturi poreikio dažniau sekmadieniais užsukti į bažnyčią, nes ne tik mūsų visuomenėje, bet ir svetur tebesitęsiantis nukrikščionėjimo procesas daugelį žmonių gundo artimiau savo gyvenimą sieti su praeinančiomis vertybėmis, o ne su neregimosiomis...

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija