Atnaujintas 2006 balandžio 14 d.
Nr.29
(1429)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

„DEUS CARITAS EST“ – „DIEVAS YRA MEILĖ“

Laiškas Lietuvos žmonėms šv. Velykų proga

...CARITAS – gailestingoji meilė – tikriausiai gimė drauge su pirmaisiais žmonėmis, sukurtais pagal Dievo paveikslą ir panašumą; žmogus yra panašus į Dievą, beribę Meilę, taip pat ir sugebėjimu užjausti bei veikliai reikšti gailestingumą kitų atžvilgiu.

Visos didžiosios pasaulio religijos pagalbą vargstantiesiems laiko esmine dorybe ir artumo Dievui sąlyga. Ypač atjautos ir socialinio teisingumo svarbą iškėlė Mozei apreikštoji religija. Krikščionybė, pats Kristaus asmuo ir Jo gyvenimo pavyzdys, ištisinis gailestingos meilės liudijimas, be perstojo teigia tarpusavio meilę, rūpinimąsi kenčiančiais ir stokojančiais esant pagrindiniu mūsų keliu tiek į asmeninę laimę, tiek į žmonių bendruomenės dvasinę pilnatvę, tiek į religinį išganymą – į nuskaistintą būtį ir draugystę su Dievu Amžinybėje.

Tad neatsitiktinai organizuota vargstančiųjų ir atstumtųjų šalpa, karitatyvinė veikla, greta liturgijos šventimo ir Dievo žodžio skelbimo, nuo pat Kristaus Bažnyčios pradžios suvokiama kaip esminė jos misija.

Jau Naujajame Testamente, Apaštalų darbų knygoje, skaitome apie diakonų luomą, įsteigtą rūpintis bendruomenės vargstančiųjų reikalais. Vėliau, Bažnyčiai augant ir plečiantis, šią meilės ir solidarumo tarnystę vykdė šimtai šalpai, globai ir švietimui pasiaukojusių vyrų ir moterų vienuolijų. Katalikų Bažnyčios šventieji – Pranciškus Asyžietis, Vincentas Paulietis, Elžbieta Vengrė, Don Boskas, šv. Kazimieras ir daugybė kitų dalijo savo širdį ir duoną bedaliams, vardan Dievo kūrė teisingesnį žmonių pasaulį ne mažiau aistringai, kaip mūsų amžininkus žavėjęs lūšnynų angelas – Motina Teresė.

XIX–XX amžiais su audringu pramonės augimu įsigalėjęs bedvasis kapitalizmas ir savižudiška reakcija į jį – komunistinių režimų teroras paskatino krikščionis visu rimtumu priešintis abiejų kraštutinumų chaosui. Atsiliepiant į socialines popiežių enciklikas, kaip vienas iš būdų gydyti skaudžiausias skurdo žaizdas bei žadinti katalikų bendruomenių atsakomybę už vargstančiuosius, imtos kurti organizuotos karitatyvinės pagalbos struktūros.

Iš pradžių Europos, o paskui ir kitų žemynų vyskupai steigė Caritas organizacijas, kuriose sąmoningų katalikų ir veiklios artimo meilės idėjai pritariančių geravalių žmonių savanorišku darbu bei savanoriškomis aukomis buvo stengiamasi pamaitinti, aprengti, įdarbinti, apginti atskirtyje esančius ir stokojančius. Bet svarbiausia – stengiamasi padėti jiems, nepriklausomai nuo rasės, tautybės, tikėjimo, politinių pažiūrų, lyties – padėti, kad, pasijutę mylimi ir reikalingi, skurdo sužeistieji vėl atgautų žmogiškąjį orumą ir viltį.

Caritas bendradarbiams ir savanoriams tai reiškia garbinti Dievą ir skleisti Evangeliją, nors tai ir nebūtų tiesiogiai įvardijama. Caritas leidžia už krikščionybę kalbėti patiems gailestingumo ir teisingumo darbams, kiekviename pagalbos reikalingame asmenyje atskleisdamas Dievo paslaptį ir grožį.

Šiuolaikinis Katalikų Bažnyčios pagalbos vargstantiesiems tinklas – Caritas Internationalis su centru Romoje – apima visą planetą; nacionalinės Caritas organizacijos veikia 200 šalių ir teritorijų, ne vien ten, kur krikščionys sudaro bent kiek žymesnę gyventojų dalį. Regioninė Europos Caritas konfederacija vienija 44 šalių Caritas bendrijas. Viena iš jų – Lietuvos Caritas.

Lietuvoje Caritas buvo įsteigtas 1926 metais. Sovietų okupacija 1940-aisiais sėkmingą įvairiapusę šalpos, švietimo, ugdymo veiklą nutraukė. 1988–1989 metais, sustiprėjus taikiajai atgimstančios Lietuvos kovai už laisvę, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos vadovės s. Albinos Pajarskaitės iniciatyva ir įkvėpta veikla Caritas buvo atkurtas, energingai išplėstas į vyskupijas ir parapijas, steigėsi nualintos visuomenės poreikius atliepiančios globos įstaigos, mezgėsi tarptautiniai ryšiai. 1991 metais Lietuvos Caritas tapo tikruoju Caritas Internationalis ir Europos Caritas nariu.

Į organizaciją vyskupijų centruose ir parapijose entuziastingai įsitraukė sąmoningiausia Lietuvos katalikų bendruomenės dalis – priespaudos metais tikėjimą ištikimai saugoję ir gynę, dažnai patriotinio religinio pogrindžio rizikingoje veikloje dalyvavę žmonės.

Sunkiausiomis sovietų blokados, ekonominio skurdo ir valstybės bei Bažnyčios struktūrų atkūrimo dienomis Lietuvai į pagalbą atėjo išeivija ir tarptautinė katalikų bendruomenė. Iš tiesų sunku pervertinti medžiaginę, o dar daugiau moralinę reikšmę tų labdaros drabužių, maisto, vaistų siuntų, socialinės paskirties įstaigų remontų, perteiktos karitatyvinio darbo patirties, finansuotų projektų – už tai esame dėkingi JAV, Vokietijos, Olandijos, Italijos, Danijos, Šveicarijos, Čekijos krikščionių organizacijoms. Ši parama 1990–1991 metais – lūžio metais ir vėliau gelbėjo tūkstančius Lietuvos žmonių nuo ekstremalaus skurdo, o Caritas padėjo sukurti bazę ir struktūras tolesnei veiklai.

Išskirtiniai šilti ir intensyvūs partnerystės ryšiai susiejo Lietuvos Caritas su Šiaurės Vakarų Vokietijos – Oldenburgo krašto Caritas organizacija. Jos pasiuntiniai atvyko į Vilnių su labdaros siuntomis dar 1991 metų sausį, kai sostinės gatvėmis tebevažinėjo SSRS tankai. Per praėjusius 15 metų draugystė su Oldenburgo krašto Caritas ir Maltos ordino pagalbos tarnyba tik sustiprėjo, tolimi bičiuliai atgabeno į Lietuvą per 500 didelių labdaros transportų, suteikė vargstantiesiems ir juos globojančioms įstaigoms įrengti milijoninę paramą. Išsivystė nuoširdūs partnerystės ryšiai tarp vokiečių ir lietuvių parapijų, šeimų, socialinių įstaigų. Įvairios Oldenburgo krašto bendruomenės reguliariai teikė, daug kur ir tebeteikia pagalbą 45 vietovėse visoje Lietuvoje

Šiandien Lietuvos Caritas – tai Katalikų Bažnyčios sociopastoracinę misiją vykdanti bendruomenė, vienijanti apie 2000 savanorių talkininkų: vyrų ir moterų, jaunų ir pagyvenusių, pasauliečių ir dvasininkų, žmonių, pasirengusių suteikti elementarią pagalbą ir aukšto profesinio lygio paslaugas. Lietuviškąjį Caritas sudaro koordinuojanti centrinė įstaiga Kaune ir septynių vyskupijų – Kaišiadorių, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Vilkaviškio, Vilniaus – Caritas organizacijos. Per dekanatų, parapijų Caritas skyrius jos apima praktiškai visą šalies teritoriją ir nueina „iki žolės šaknų“ – iki pagalbos ieškančio ir jos reikalingo žmogaus. Caritas sistemoje Lietuvoje veikia 61 stacionarinė globos įstaiga – labdaros valgyklos, vaikų dienos centrai, senelių globos namai, nakvynės namai. Kasmet vienokią ar kitokią pagalbą per Caritas mūsų tėvynėje gauna apie 90 tūkst. vargstančiųjų.

Šalia šios visuomenei labiau matomos tradicinės labdaros – paramos vyksta ne mažiau svarbus gilesnis darbas – tai pastangos atstovauti pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių interesams, įtvirtinti Gyvybės Evangelijos vertybes ir Meilės civilizacijos santykius. Skleidžiamas Bažnyčios socialinis mokymas (su JAV Vyskupų konferencijos parama įkurtas Socialinio darbo institutas Vytauto Didžiojo universitete), Caritas darbuotojams ir savanoriams rengiami kvalifikacijos kursai, seminarai, leidžiamas krikščioniškas mėnraštis šeimai „Artuma“. Bendradarbiaudamas su Lietuvos ir užsienio valdžios institucijomis Lietuvos Caritas daug metų sėkmingai įgyvendina pagalbos projektus skurstančioms šeimoms ir gatvės vaikams, prekybos moterimis ir prostitucijos aukoms, rūpinasi kalinių globa ir buvusių nuteistųjų integracija į visuomenę. Tapdamas Kristaus rankomis, ištiestomis palūžusiems, paniekintiems žmonėms, bažnytinis Caritas priešpastato mirties kultūrai, susinaikinimo tendencijoms Gyvenimo pasiūlymą – iškelia dieviškąją kiekvieno žmogaus vertę.

Deus Caritas est (Dievas yra Meilė) – taip pavadinta pirmoji popiežiaus Benedikto XVI enciklika – programinis aplinkraštis pasaulio katalikams ir visiems geros valios žmonėms. Šiai gerajai žiniai paskleisti egzistuoja Caritas bendrija. Meilės civilizacijos, solidarios ir pagarbios žmonių bendrystės kūrybai, mums reikia kiekvieno – mums reikia ir Tavęs: Tavo širdies švelnumo, skirto bedaliams, Tavo geros valios ir profesinių žinių, Tavo savanoriško darbo parapijų Caritas skyriuose, globos įstaigose ir projektuose. Labai laukiama Tavo finansinė, medžiaginė parama Caritas veiklai ir vargšų šalpai, svarbus Tavo įnašas būtų Caritas paskirti 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM); bet itin reikšminga ir Tavo malda bei tyli auka už pradėtų darbų sėkmę.

Šiandien Dievas mums davė galimybę pakeisti pasaulį į gera.

Ateik ir drauge liudykime gailestingąją meilę!

Palaimintų šv. Velykų ir Kristaus Prisikėlimo džiaugsmo!

Kun. Robertas GRIGAS,
Lietuvos Caritas generalinis direktorius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija