|
|
Ar
Lietuva kryžių kraštas?
Artojas, išėjęs sėti pirmų grūdų, pirmiausia persižegnoja
ir tada pradeda berti grūdus. Moteris, pirmą kepalą į krosnį pašaudama,
ant duonos kepalo kryžiaus ženklą padaro. Kiekvienas tikintysis
prieš valgį ir po jo persižegnoja. Tikintysis pro kryžių eidamas
kepurę nusiėmęs persižegnoja. Prisimenu prieškariu mokykloje prieš
pamokas ir po pamokų trumpą maldą sukalbėję persižegnodavome. Kiekvienoje
klasėje ant sienos buvo kryželis. Baigus pradžios mokyklą, baigimo
atestate pirmas pažymys buvo tikybos.
|
|
|
Velykos
ir kun. A.Lipniūnas
1942 metais Lietuva buvo vokiečių okupuota. Buvau
studentė. Nors ir prašėme gebietskomisaro (aukščiausias vokiečių
atstovas Vilniuje) leidimo važiuoti į tėviškę, jo nedavė, o be leidimo
neparduodavo bilieto į traukinį. Zuikiu prie vokiečių tvarkos
sunku buvo keliauti. Šventės be artimųjų ir be margučių liūdnos.
Velykų rytą kelios studentės, nuleidusios galvas, ėjome iš bažnyčios
Didžiąja gatve. Susitikome kun. Alfonsą Lipniūną. Jo veide šypsena.
Jis mus pasveikino: Sveikos sesės! Aleliuja! Aleliuja! Paspaudė
visoms rankas. Į bendrabutį ėjome jau linksmos. Iš kun. A.Lipniūno
sklindanti šviesa padėjo mums suprasti, jog prisikėlęs Kristus yra
visur su mumis.
|
|
|
Šauksmas!
Argi tyruose?
Kaimas (ir ne tik jis) skęsta alkoholyje. Ar mato
tai valstybės vyrai?
Girta tauta žuvusi tauta: tai žinoma visiems.
Gimsta girtų tėvų pradėti nesveiki kūdikiai tai baisu ne tik straipsnio
autoriams. Sūnūs išsprūsta iš motinų globos ir pridaro baisių nusikaltimų
dėl to turime rėkte rėkti!
|
|
|
Kodėl
visuomenė tapo abejinga blogiui?
Taip sunkiai atgavome nepriklausomybę. Bet likome
abejingi valdantiesiems. O mus valdo buvę komunistai. Gyvenimas
iš dalies pagerėjo, bet dvasinis ir dorovinis nuskurdo. Atkreipkime
dėmesį, kokie filmai rodomi per televiziją. Tai, pasak Gintauto
Genio, riebus spjūvis ant visų, paaukojusių savo gyvybes už Lietuvos
laisvę. Daugelis leidinių stengiasi mūsų kasdienį gyvenimą nušviesti
kuo juodesnėmis spalvomis. Iš spaudos gerais galima pavadinti tik
XXI amžių, Tremtinį ir dar ne visai pagedęs Valstiečių laikraštis.
Visi kiti tik vaikosi tiražų skaičiaus, stengdamiesi daugiau rašyti
apie įvairias blogybes. Mums reikia daugiau straipsnių dorovės,
patriotinio auklėjimo temomis, nes šiuo metu mūsų gyvenime įvairių
blogybių jau labai daug esama. Ir kovojame su jomis per daug vangiai.
|
|
|
Kas
pakvies ligoniui kunigą?
Gal ir gerai ligų išsekintiems žmonėms ligoninėje:
juk gydytojai ir kitas medicinos personalas dažniausiai malonūs,
nuoširdūs, paslaugūs ir mielaširdingi. Bet štai jei senas žmogus
guli ligoninėje ir šeimoje visi bedieviai, net nėra kam kunigo pakviesti.
Daugelis medikų dar auklėti sovietine dvasia. Ar nebūtų puiku, jei
jaunutė medicinos sesuo, priėjusi prie seno senutėlio senelio, paklaustų:
Gal jums pakviesti kunigą? Tikrai gerai būtų. Bet nedaug tokių
medikų yra. Svarbu, kad pas sergantį žmogų ateitų geras kunigas,
ir jie nuoširdžiai pabendrautų. O kiek būna tokių atvejų, kai žmogus
visą gyvenimą nėjo išpažinties, tad kunigas turėtų susirūpinti,
jog visi ligoniai gautų paskutinį patepimą. Kunigas, kuris lanko
ligonius, neįgaliuosius, senelius, nuoširdžiai atlieka savo pareigas.
Tačiau jei kuris parapijietis numiršta be sakramentų, jo artimieji
ir kunigas turėtų jausti kaltę.
|
|