Atnaujintas 2006 balandžio 14 d.
Nr.29
(1429)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Televizijos pamiršo paminėti Popiežiaus mirties metines

Praėjusių metų pavasarį, naktį iš balandžio 2-osios į 3-iąją, visam pasauliui bažnyčių varpai pranešė apie popiežiaus Jono Pauliaus II mirtį. Varpai skambėjo lygiai 26 minutes – juk 26 metus Šventasis Tėvas išbuvo šiame atsakingame poste. Iki pat paskutinio atodūsio jis vykdė Popiežiaus pareigas, liko Katalikų Bažnyčios autoritetu, buvo viena iškiliausių šių laikų asmenybių, uoliu kovotoju už taiką visame pasaulyje.

Taigi šiemet sukako vieneri metai, kai Šventasis Tėvas baigė savo žemiškąją kelionę. Taip jau įprasta, kad katalikai visuomet pamini mirties metines, ta proga dar kartą prisimena velionio gyvenimo kelią, jo atliktus darbus. Nebuvo pamirštas Jonas Paulius II ir daugelyje pasaulio šalių. Ir Lietuvos bažnyčiose buvo meldžiamasi už šį Katalikų Bažnyčios autoritetą. Deja, ši ryški asmenybė Lietuvoje buvo paminėta labai kukliai, gal tik bažnyčiose kiek reikšmingiau. Galima net teigti, kad apie Romos popiežių Joną Paulių II buvo daugiau nutylima, negu kalbama. Pontifikato mirties metinių proga labai kukliai buvo užsiminta Lietuvos nacionalinio radijo laidų metu, o apie komercines radijo stotis net kalbėti nėra ko. Popiežiaus atminimui niekas neskyrė nei dėmesio, nei eterio laiko. Ir televizijų darbuotojai nesivargino – pakako to, kiek popiežius Jonas Paulius II buvo paminėtas žinių laidose – vienur skirta tokiai informacijai vos keletas minučių, kitur šiek tiek daugiau, o kai kurios Lietuvos televizijos iš viso ir apie Popiežiaus mirties metines, ir apie jo ženklius darbus nesiteikė informuoti savo žiūrovų. Visuomenė daug tikėjosi iš Lietuvos nacionalinės televizijos, tai yra iš visuomeninio transliuotojo. Būtent ši televizija – ne komercinė, o išlaikoma iš valstybės biudžeto, tai yra, iš mokesčių mokėtojų pinigų. Valstybė, beje, skiria lėšų ne tik šiai televizijai bei radijui išlaikyti, bet dargi iš biudžeto lėšų išlaiko dykaduonių būrį – Valstybinę radijo ir televizijos komisiją – įstaigą, atskaitingą Lietuvos Respublikos Seimui.

Argi negalima buvo ta proga pademonstruoti videofilmus apie Šventojo Tėvo viešnagę Lietuvoje 1993 metų rugsėjo mėnesį? Juk ne kartą buvo pabrėžiama apie šios kelionės reikšmę, apie Popiežiaus nuopelnus Lietuvai. Šventasis Tėvas niekuomet nepripažino sovietinės Lietuvos, visuomet siekė, kad mūsų šalis taptų laisva ir nepriklausoma, kad nusimestų sovietinių okupantų jungą. Ir be galo džiaugėsi, kai Lietuva atgimė, tapo laisva, nepriklausoma. Savo maldose jis ne kartą prisiminė Lietuvos vardą, kartu su kitomis pasaulio šalių kalbomis jis skaitė sveikinimus miestui ir pasauliui (urbi et orbi) ir lietuviškai… Taigi daug kas sieja Romos Popiežių su Lietuva ir Lietuvą su šiuo Šventuoju Tėvu.

Juk vietoje kokios nors TV laidos ar meninio filmo balandžio 2-ąją, sekmadienį, galėjo žiūrovams parodyti specialią laidą apie Popiežių ar bent jau vieną kitą ta tema dokumentinį filmą. Ta pati Nacionalinė televizija turi ir antrąjį kanalą. Tiesa, tas laidas kanalu „2“ mato ne visi šalies gyventojai. Bet ir ten nieko nebuvo rodoma apie mirusį Šventąjį Tėvą. Liūdna, tačiau tenka konstatuoti, kad Lietuvoje į popiežiaus Jono Pauliaus II mirties metines pažiūrėta abejingai.

Beje, daug kas norėtų nusipirkti videojuostų ar DVD dokumentinių filmų įrašų apie popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimą, ganytojišką veiklą. Deja, prekybos centruose filmų apie Šventąjį Tėvą retai kur pamatysi. Labai trūksta atvirukų, plakatų, piešinių, meninių nuotraukų su popiežiaus Jono Pauliaus II atvaizdu, taip pat ir knygų apie jį.

Vytautas BAGDONAS

Anykščių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija