Atnaujintas 2006 balandžio 26 d.
Nr.31
(1431)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Matematinė melo išraiška

Balandžio 11 dieną Lietuvos Respublikos Seime įvykęs balsavimas dėl Seimo pirmininko Artūro Paulausko atstatydinimo yra įdomus statistinis reiškinys, kuris prašyte prašosi patyrinėjamas. Išvardysime pradinius postulatus, kurie gali būti išeities sąlygomis mūsų tyrinėjimui. Tai valdančiosios koalicijos patikinimai spaudai ir visuomenei, kurių esmė yra ta, kad nuversti A.Paulauską sąmokslo nebuvo. Jie yra:

1. Lietuvos socialdemokratų partijos ir Darbo partijos tarybos savo posėdžiuose jų frakcijų Seimo nariams nurodė balsuoti laisvai apsisprendžiant.

2. Minėti Seimo nariai, laisvai apsispręsdami, vadovavosi ne siaurais partiniais, o valstybės interesais, tam jie įsipareigojo ir davė priesaiką.

3. Valdančioji koalicija paprastai nėra linkusi palaikyti opozicijos priešiškos laikysenos vieno iš koalicijos lyderių atžvilgiu, tuo labiau opozicijos iniciatyvos jam nušalinti.

4. Opozicija išvystė propagandinę kampaniją prieš A.Paulauską, kurios esmė ta, kad Seimo kanceliarijoje buvo atskleisti trūkumai ir piktnaudžiavimai, dėl ko iš pareigų buvo priversti atsistatydinti Seimo Teisės departamento vedėjas ir A.Paulausko sekretoriato vedėja. Tos propagandinės kampanijos tikslas buvo pareikšti nepasitikėjimą A.Paulauskui. Ji gali būti vertinama kaip spaudimas valdančiosios koalicijos nariams.

5. Balsavimo rezultatai turi būti vertinami kaip atsitiktinis įvykis, nes valdančiajai koalicijai priklausantys Seimo nariai neturėjo išankstinės nuostatos nuversti A.Paulauską. Priešingai – jų motyvas tam pasipriešinti buvo kur kas didesnis negu dėl opozicijos spaudimo tam pasiduoti.

6. Apskaičiuojant tikimybę, kad balsavimo rezultatai buvo atsitiktiniai, iš 94 už A.Paulausko atstatydinimą balsavusių Seimo narių reikia atmesti 36, kurie pasirašė po reikalavimu jį atstatydinti. Jie buvo jau apsisprendę pagal kitokius kriterijus. Taigi atsitiktiniame įvykyje dalyvavo 94–36=58 Seimo nariai.

7. Balsavimo eigoje kiekvieno Seimo nario tikėtinas sprendimas buvo: a) balsuoti už atstatydinimą; b) balsuoti prieš atstatydinimą; c) susilaikyti; d) nedalyvauti balsavime ar sugadinti biuletenį.

Kaip žinome iš tikimybių teorijos, atsitiktinio įvykio A tikimybė skaičiuojama pagal formulę P=m/n, kur m yra palankių įvykiui A faktorių skaičius (kiekvienas m realizuoja įvykį A), o n yra kiekvienas iš vienodai galimų elementarių įvykių. Įvertinę išeities sąlygas, matome, kad balsavimui už atstatydinimą palankių faktorių yra 1 iš 4, o vienodai galimų elementarių įvykių skaičius yra 258.

Taigi mūsų formulė duoda tokį rezultatą: P=1/4·258=1·2-60.

Ką mums sako šis skaičius? Jis reiškia, kad tokių atsitiktinių įvykių pasikartojinas galimas kas 256 kartų.

Tai, kad Seime per metus įvyksta maždaug du tūkstančiai įvairių balsavimų, galime apskaičiuoti, kas kiek metų gali atsirasti toks atsitiktinių įvykių sutapimas, kurio tikimybė yra absoliuti (matematiškai lygi vienetui): M=1/P·2000=260/2000= 576460752303423 metai

Tai, kad mūsų civilizacijai yra maždaug 100 tūkstančių metų ir tikėdamiesi, kad ji dar antra tiek nebus pakeista nauja žmonių rūšimi, galima apskaičiuoti, kad mus dominantis atsitiktinių įvykių sutapimas galimas praslinkus tokiam civilizacijų skaičiui:

C=M/200000=2882303461 civilizacija.

Taigi, pasirodo, atsitiktinumas, kurį pademonstravo valdančiajai koalicijai priklausantys Seimo nariai, yra toks retas, kad jis tegali pasitaikyti tik vieną kartą per 576460 milijardų metų, kas yra kur kas didesnės trukmės laikas negu mūsų visatos amžius, kuris yra 10 – 20 milijardų metų!

Kokias iš to galima padaryti išvadas? Jeigu sutiksime su Algirdo Brazausko, Viktoro Uspaskicho, Viktoro Muntiano, Gedimino Kirkilo, Juozo Oleko ir kitų koalicijos lyderių tvirtinimu, neva koalicijai priklausantys Seimo nariai tikrai balsavo laisvai, tai turime pripažinti, kad kažkas juos užhipnotizavo ir tokiu būdu įvykdė valstybinį nusikaltimą, sutrukdęs Seimo nariams pasinaudoti teise laisvai apsispręsti. Tokiu atveju Valstybės saugumo departamentui derėtų atlikti tyrimą ir tą kaltą asmenį patraukti atsakomybėn. Tiktai reikėtų atsižvelgti į tą nemalonią aplinkybę, kad toks asmuo (ar tokie asmenys), kuris (kurie) sugeba užhipnotizuoti vienu metu net 58 Seimo narius, disponuoja tikrai nežemiškomis galiomis ir su juo (su jais) derėtų elgtis atsargiau!

Kitas dalykas, kas yra tas asmuo (ar tie asmenys). Manyčiau, jog jo (ar jų) toli ieškoti nereikia ir kažin ar jie savo irštvą bus susiradę kur nors kitur, o ne valdančiojoje koalicijoje ir kažin ar jie bus kas nors kitas, o ne tie patys koalicijos lyderiai. Tačiau ir šiuo atveju turime jiems pripažinti juos turint nežemiškų galių.

Visai tikėtinas ir kitas variantas: mūsų lyderiai yra anaiptol ne ano pasaulio galingieji su nežemiškomis galiomis, ne šėtonai ir ne liuciferiai. Kur kas arčiau tikrovės, kad koalicijos lyderiai, mus mulkindami esą Seimo nariams buvo rekomenduota laisvai apsispręsti, paprasčiausiai melavo. Jie bergždžiai stengiasi mus įtikinti, jog yra ano pasaulio galingieji. Jie tėra šio pasaulio juokdariai, nes nepasirūpino paskaičiuoti, kokia yra tikimybė, kad jų melais bus patikėta. Griežtai kalbant, mes galėtume patikėti jų nežemiškomis galiomis tik vienu atveju – jeigu psichiatrai patvirtintų juos jas turint...

Jonas Kazimieras Burdulis

Juozas Grevelda

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija