Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kryžkelės
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Poezija
Retro
Ūkis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Perprasti tokį meną gali net nemokantis piešti

Bronius VERTELKA

Vilniaus studijos-galerijos „Delmonas“ savininkė Regina Fledžinskienė Autoriaus nuotrauka

Batika – viena medžiagų dekoravimo technikų, kuri atsirado XVI amžiuje. Javos saloje ir išplito Indonezijoje bei kitose Rytų šalyse. Jos ypatybė ta, kad audinio raštai ir spalvingumas išgaunami pasitelkus karštą vašką. Lietuviams toks būdas primena velykinių margučių dažymą.

Studija-galerija „Delmonas“, įsikūrusi sostinės J.Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių kampiniame name, kaip tik to ir moko. Kelią čia žino verslininkės, vadybininkės, mokytojos ir jų auklėtiniai. Prisiliesti prie iš šiltųjų kraštų atklydusios meno rūšies panoro net vienoje Afrikos šalių ambasadoriumi dirbusio diplomato žmona. Išbandyti savo galimybes sumanė ir vyriškis iš JAV. Apie „Delmoną“ jis išgirdo būdamas Vilniuje per pažįstamus. Svetimšalis vėliau čia surengė ir savo darbų parodėlę. Surengus batikos darbų ekspoziciją Lazdynų greitosios pagalbos ligoninėje, vėl atsirado pora medikių, nusprendusių to pramokti.

Batika užsiimti gali netgi nesugebantis nupiešti kokio katino. Kartu tai yra geras būdas paįvairinti savo buitį: išmarginti drabužius, užuolaidas, pagalvėles, netgi rankines, keisti namo ar buto interjerą. Užsienyje tai itin populiaru. Kartu tai ir praktiška: nusibodo viena spalva, ją galima nuspalvinti kita.

Kiekvienas skirtingai įvaldo batikos techniką. Vienam jos pramokti pakanka mėnesio, bet kiti užsiėmimus lanko ir metus.

Per trejus „Delmono“ gyvavimo metus čia įvairių gudrybių išbandė nemažai sostinės gyventojų – nuo mokyklinio iki pensinio amžiaus. Puikiausią psichologinę atramą čia randa netekusieji darbo, kartu jiems tai galimybė tobulinti vidinį savo pasaulį. Čia gimsta idėjos ir vyksta natūralus bendravimas. Į studiją-galeriją užsuka ir smalsuolių. R.Fledžinskienė dirba Vilniuje, bet gyvena Kaune. „Delmono“ vizitinė kortelė atsitiktinai pateko į jos rankas lankantis vienoje „Litekspo“ parodų. Susidomėjo, kaip turi būti kirčiuojamas šis žodis, panūdo išsiaiškinti. Turėjo vargo, kol surado ieškomo namo reikiamas duris. Bet čia kaunietę sutiko kaip seniai lauktą viešnią. Dabar ji užsuka ir šiaip pabendrauti. Man domintis „Delmonu“, moteris kaip tik užlėkė įsigyti atviruko draugės gimtadieniui. „Originalesnio kaip šis niekur Vilniuje neaptikčiau. Ir kaina menka, ir maloniai aptarnauja. Čia kuriamas širdį glostantis menas, čia moko, kaip prie jo prisiliesti. Norėčiau, kad toks menas ilgai žmonėms tarnautų. Turėdama daugiau pinigų, visus iki vieno čia esančius darbelius nupirkčiau“, – tikino kaunietė Vidija.

Visas gudrybes nešykštėdama perduoda kitiems R.Fledžinskienė, profesionali dailininkė apipavidalintoja. Privačią studiją-galeriją moteris įkūrė pagal Vilniaus savivaldybės inicijuotą dailiųjų amatų programą. Valdžia jai leido lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti patalpas.

Studijos-galerijos pavadinimą R. Fledžinskienė išsirinko ne iš karto. Buvo jų sugalvojusi net 30. Kadangi ji kilusi iš Klaipėdos, netikėtai atėjo mintis apie delmoną. Taip pajūrio krašte vadina kišenę ar tokį pakabinamą maišelį kaip priedą prie apdaro. Tačiau neretai kai kas iš žodžio „delmonas“ ir raidę „l“ išmeta.

R.Fledžinskienė pati siuvinėja, piešia, siuva, modeliuoja drabužius.

Viešėdama Vokietijoje ir Italijoje, R.Fledžinskienė norėjo po panašias dirbtuvėles pasidairyti. Vokietijoje per vieną savo pažįstamą tai pasisekė. Ten Reginą net kalbino likti pasimokyti. Dabar ji sako, jog lietuviai už vokiečius gabesni. Mūsų krašte visiškai kitokios darbo sąlygos nei užsienyje, ten naudojami kitokie įrankiai, kitokios medžiagos. Tuo tarpu Italijoje vilnietei patiko matyta tvarka.

Vilnius

© 2006 „XXI amžius“