Atnaujintas 2006 gegužės 5 d.
Nr.34
(1434)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Aleksoto dekanate

Gyvybės duona tiesia tiltus tarp širdžių

Prienai. Pavasarišką balandžio 22-osios rytą Prienų Kristaus Apsireiškimo parapija pradėjo savo Eucharistinę dieną, kuri skirta pasiruošti IV Vilkaviškio vyskupijos eucharistiniam kongresui. Kongreso tema – „Aš esu gyvybės duona“ (Jn 6,35). Diena prasidėjo mūsų visų gyvenimo centru – Eucharistijos šventimu. Per šv. Mišias girdėta Evangelijos ištrauka bylojo apie teisėtą Jėzaus priekaištą: „Kokios nerangios jūsų širdys, kad netikite tais, kurie buvo mane matę prisikėlusį“. Eucharistijos šventimo liturgijoje visi renginio dalyviai dar kartą paliudijo ir patvirtino, jog būtent Eucharistija yra gyvenimo centras ir viršūnė.

Po šv. Mišių prasidėjo Švč. Sakramento adoracija. Giedojo parapijos grigališkojo choralo grupė. Intarpuose skaitant popiežiaus Benedikto XVI enciklikos „Dievas yra Meilė“ ištraukas, dalyviai buvo kviečiami visokeriopai vienybei su Nukryžiuotoju, kuris tuo metu yra kartu su visais Eucharistinės duonos pavidalu.

Po enciklikos apmąstymo renginio svečias, Alytaus Šv. Kazimiero parapijos vikaras kun. Mindaugas Martinaitis, vedė katechezę. Jis kalbėjo apie tai, kaip Eucharistija negali tapti tik dalimi. Ji turi užpildyti visą mūsų kasdienybę: „Kristus turi būti prie mūsų, kai mes plauname indus, kai mokomės, kai apsiperkame parduotuvėje...“ Katechezė atvėrė kuo paprastesnį žvilgsnį į Eucharistiją ir kvietė jos ieškoti širdimi – paprasta, atvira, nuvargusia, sudaužyta.

Katechezei pasibaigus, vyko šlovinimas, kuriam vadovavo parapijos jaunimo choras. Ypač džiugu tai, kad į šlovinimą įsitraukė visi renginio dalyviai. Tai dar labiau sustiprino vienybei ir džiugiam žvilgsniui į Eucharistiją.

Po šlovinimo ir agapės, vykusios parapijos namų sodelyje, skaisčiai šviečiant saulei, visi sugrįžo trumpai adoracijos tylos maldai. Kiekvienas turėjo galimybę asmeniškai susitikti su Kristumi, kuris dėl begalinės meilės ir klusnumo Tėvui nužengė į žemę ir atsidavė į nedorųjų rankas.

Toliau vyko darbas grupėse – įvairaus pobūdžio susitikimai, skatinantys Kristaus ieškoti čia, kasdienybėje. Darbo grupių temos buvo įvairios: mons. Juozapas Užupis pakvietė pasiaiškinti, kaip liturginiai drabužiai ir indai vadinami liturgine kalba ir kaip jie keitėsi bėgant amžiams. Prienų šeimos centro vadovė Rūta Buzaitė pakvietė pažiūrėti filmą „Aštuntoji diena“; tai filmas apie berniuką, kuris serga Dauno sindromu, tačiau nepasiduoda ligos palaužiamas, drąsiai eina per gyvenimą ir išgelbsti šeimą nuo skyrybų. Prienų krašto muziejaus bendradarbė Anelė Razmislavičienė pakvietė susipažinti su duonos keliu nuo grūdo iki duonos. Šioje grupelėje vaikai iki 12 metų turėjo galimybę patys išsikepti duonos, kuria, grįžę į savo šeimas, pastiprino namiškius. O Prienų krašto muziejaus direktorius Algis Marcinkevičius suteikė galimybę susipažinti su memorialiniu kun. Juozo Zdebskio kambariu ir apie jį pažiūrėti filmą „Mylėti artimą“. Danutė Olsevičienė, bendruomenėje vadinama Bite, visiems siūlė susipažinti su žvakių liejimu ir gamyba. Alytaus Šv. Kazimiero parapijos vikaras kun. M.Martinaitis dalyviams kalbėjo apie tai, kodėl Eucharistija yra laikoma gyvybės šaltiniu ir visa ko viršūne, o Alytaus Šv. Kazimiero parapijos vikaras kun. Arūnas Simonavičius pakvietė susipažinti su liturginiais gestais ir jų reikšme ir taip dar labiau suvokti Eucharistijos gilumą.

Sugrįžę iš darbo grupių, dalyviai giedojo Šv. Dvasios litaniją ir kalbėjo bendruomenės maldą, aprėpiančią visą pasaulį ir visą Bažnyčią. Galop Eucharistinę dieną užbaigė Eucharistinė procesija, patvirtinanti, jog Bažnyčia nėra senamadiška, sustabarėjusi ir „ne šių laikų“. Procesijoje dalyvavo visi renginio dalyviai, giedojo parapijos Sumos choras.

Po procesijos visi renginio dalyviai buvo pakviesti į vakaronę ir agapę, kurioje grojo folkloro ansambliai „Raskila“ ir „Marginys“. Gražios lietuviškos dainos pakerėjo klausytojus.

Parapijos klebonas kun. Jonas Baliūnas sakė: „Gal pastatykime tiltus – ne upės krantus sujungiančius, bet einančius iš širdies į širdį? Gal paprasčiausiai pasistenkime įrodyti, kad mums, krikščionims, ne visai tas pat, kas gyvena šalia ir šalia ko gyvename...“

Ir iš tikrųjų šios dienos centras Jėzus Kristus visiems padėjo nutiesti tiltus, vedančius iš širdies į širdį, kurie skatina kurti pasaulį, kokio norėtų Eucharistijos Viešpats Jėzus Kristus.

Renginio dalyviai nuoširdžiai dėkojo visiems, prisidėjusiems prie renginio organizavimo: parapijos kunigams, Prienų krašto muziejui, Prienų rajono savivaldybės administracijai ir Švietimo skyriui, Prienų rajono ligoninei, Prienų „Caritas“, Prienų kultūros centrui, Prienų mokykloms ir UAB „Prienų duona“. Bet labiausiai – visa ko viršūnei ir centrui – Jėzui Kristui, kuris yra Gyvybės duona, tiesianti tiltus iš širdies į širdį.

S.Z.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija