Atnaujintas 2006 gegužės 24 d.
Nr.39
(1439)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

„Ubagų karaliaus“ pėdomis...

Kauno mieste mirgėte mirgėjo skelbimai, kviečiantys gegužės 9 dieną visus kauniečius bei miesto svečius atvykti į Europos paminėjimo šventę, vyksiančią Vienybės aikštėje. Europa kaip Europa, šventė kaip šventė. Tik ši šventė išsiskyrė savo „originalumu“. Visi prisimename vadinamąjį „ubagų karalių“, laikraščių ir televizijos išgarsintą jo „žygį“ su apversta Lietuvos vėliava prie Vilniaus rotušės, kur taip pat vyko šventė, tik šiek tiek kitokia. Minėta gegužės 9-osios šventė pasekė šio „karaliaus“ pėdomis. Tik šį sykį Kaune, prie Vytauto Didžiojo universiteto, S.Daukanto ir K.Donelaičio gatvių sankryžoje. Čia beveik pusę dienos, tarp kitų dviejų vėliavų, aukštai ant stiebo vėjuje plazdėjo tokia pati apversta su raudona spalva viršuje vėliava... Gal taip ketinta pažymėti, prisidengiant Europa, sovietinę „Pergalės“ dieną. Iš Vienybės aikštėje pastatytos scenos sklido muzikos ir dainų garsai, šurmuliavo moksleiviai ir studentai. Praeiviai, nedrąsiai rodydami pirštais į taip pakabintą vėliavą, šaipėsi iš naujo „ubagų karaliaus“ sekėjo – Vytauto Didžiojo universiteto vadovybės. O mes tai įvardytume tiesiogiai – tai mūsų valstybės simbolio išniekinimas, už kurį reikėtų pritaikyti veikiantį įstatymo straipsnį. Tik nežinia, kas taip padarė, gal ir ne šios mokslo įstaigos kaltė. 15.30 val. šiuo reikalu bandžiau pasibelsti į greta esančio Universiteto rūmų antrojo aukšto 209 kabinetą, pas tų rūmų šeimininką – valdytoją. Deja, kabinetas buvo užrakintas. Greta esančiame Informatikos kabinete kreipiausi į simpatiškos išvaizdos moterį, kuri pasisakė esanti dėstytoja. Abu nusileidome pas budėtoją. Pro budėtojo kambarėlio langą gana petingas vyrukas paklausė, ko mes norime. Paaiškinus greta kabančios vėliavos situaciją, gana ramiai buvo atsakyta, kad tai jam žinoma. Žinoma, ir nieko neveikiama! Kiek vėliau paskambinau Universiteto rektoratui skelbiamu internete telefonu. Atsiliepė sekretorė. Su ja gana maloniai pasikalbėjome, pažadėjo išniekintos vėliavos klausimą perduoti kažkuriam struktūriniam skyriui. Tik krito į galvą vienas jos teiginys – gal koks studentas taip padarė... Jeigu tikrai taip, ko toks studentas iš tiesų vertas, – tokiam neturėtų būti vietos mokytis garbingu vardu pasivadinusiame universitete. Štai tau ir pilietiškumas, ir požiūris į savo žemę, į savo namus, į savo Tėvynę, į jos išraišką, – valstybinę vėliavą, sulaistytą mūsų tautos ašaromis, krauju, žymėtą pasiaukojimu, tremties ir lagerių keliais. Visgi reikėtų įvardyti to naujo „ubagų karaliaus“ sekėjo vardą. O gal šį sykį apie tai visai neįdomu ir šios „originalios“ šventės rengėjams, kuriuos užliūliavo jau europiniai ar kiti nostalginiai garsai, kilograminių sovietinių blizgučių žvangesys, mėlynos vėliavos žvaigždės ar raudonos spalvos „skaistumas“?.. Gal jau visai kai kam nesvarbu, kokia ta mūsų vėliava?

Zigmas TAMAKAUSKAS,
Lietuvos LKS tarybos narys, štabo viršininko pavaduotojas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija