Atnaujintas 2006 gegužės 24 d.
Nr.39
(1439)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kaip garsinti Lietuvos vardą

Lietuvos atstovai „LT United“ Eurovizijoje

Šaunusis mūsų dainininkų sekstetas Eurovizijos konkurse su grėsmingais pašūkaliojimais, primenančiais Rytuose pamėgtą stipriažodį, traukė kupiną pasitikėjimo savo jėgomis ir garantuota sėkme dainą „We are the Winners“ (mes – nugalėtojai). Ilgai rinktasi, ką dainuoti, kaip dainuoti, ilgai repetuota, galiausiai laimėta šešta vieta. Iki penktos pritrūko balsų. Gerokai apmaudu, kad ambicingo pasigyrimo europiečiai neišgirdo. O atstovauti Lietuvai tokiame prestižiniame tarptautiniame renginyje buvo rengtasi labai nuosekliai. Konsultantai, o jų, matyt, buvo ne vienas ir ne dešimt, patarinėjo pradėti nuo svarbiausio. Parinkti tekstą ir muziką, kur nebūtų nė kvapelio lietuviško žodžio, lygiai taip pat ir tautinės melodijos.

Tikriausiai variantas, kai vienas punktelis plėšiamas angliškai, o kitas lietuvių kalba dainuojamas pasirodė nepriimtinas. Ką pamanys europiečiai – nejaugi lietuviai iš vidurio kaimo atsibastė, net sudainuoti europine kalba visos dainos nemoka. Labai būtų pagadinęs įvaizdį net vienas lietuviškos dainos žodžio skiemuo. Laimei, šios tykojančios kliūties bendromis pastangomis buvo tikrai sėkmingai išvengta. Ir kitų šalių dainininkai, siekdami originaliai pabrėžti savo tautinį tapatumą, iš paskutiniųjų stengėsi savo dainą sudainuoti euroviziška kalba, būtent anglų.

Gerokai papiktino prancūzai – jie išdrįso Eurovizijos estradoje gimtąja kalba dainuoti! Gerai žinomos jų ambicijos būti prancūzais visur ir visada, bet už tai ir buvo nubausti – jiems toli iki šeštosios vietos. Tačiau tikras nesusipratimas įvyko, kai bosniai šauniai trinktelėjo valstybine bosnių kalba (o gal serbų?), ir jiems nesusivokėliai europiečiai skyrė trečiąją vietą! Čia jau verta būtų ir į Strasbūro teismą kreiptis.

Eurovizininkų išradingumą ir novatoriškumą liudija ir toks faktas. Turime gerą pusšimtį lietuvių kompozitorių profesionalų, dar senjorų per tris dešimtis. Greičiausiai iš šio įvairiaspalvio profesionalų muzikų korpuso organizatoriai nieko verto atstovauti Lietuvai nerado? Tai iš tiesų stebinantis novatoriškumas – garsinti Lietuvos vardą, kategoriškai vengiant lietuviško žodžio, lietuviškos tautinės ar originalios melodijos, ignoruojant mūsų muzikos kūrėjus. Tokia praktika pasiteisino, bet to aiškiai nepakanka pakilti dar nors vienu laipteliu vertinimo skalėje.

Vienas iš „Gero ūpo“ vedėjų Stanislovas taip pat neabejingas Eurovizijos konkursams. Jis atkreipė dėmesį į vieną reiškinį, kurio renginių kritikai ir vertintojai dar nepastebi, veikiausiai nuduoda nepastebį. Koks spalvingas, koks žaismingas moteriškų apatinukų fejerverkas! Siuvėjus ir modeliuotojus turėtų sudominti išradingo taupumo fenomenas. Šiam fenomenui neabejingi ir vyrai, nors jau yra visko matę ir patyrę. Jei kūnui pridengti praėjusio amžiaus pradžioje reikėdavo ne vieno sieksnio audeklo, tai dabar pakanka kelių siaurų skiautelių.

Tik apmaudu, kad lygių teisių epochoje čia ryškiai, ir kol kas be jokių prošvaisčių užleisti pirmumą, vyrauja dailiosios lyties atstovės. Šią akį rėžiančią neteisybę reikėtų ryžtingai atitaisyti. Belieka tik įsivaizduoti, jei koks kresnas, gerai sukaltas basagalvis dėdulė Eurovizijos estradoje pasiskėtriotų tik su vienais apatinukais. Dedu galvą – efektas būtų ne tik novatoriškas, bet ir pritrenkiantis. Ko gero, ir bosniams nosis būtų nušluostyta. Taigi dar ne visi rezervai išnaudoti Lietuvos vardui garsinti.

Rapolas PUTELĖ

AP nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija