Atnaujintas 2006 birželio 7 d.
Nr.43
(1443)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Rinkosi Norilsko sukilėliai

„Norilsko Vyčiai“ – likę gyvi
sukilėliai prie Kauno
karininkų ramovės rūmų

Visi, kurie domisi politinių kalinių ir tremtinių „odisėja“, mūsų tautiečių kančių keliais, gerai žino apie garsųjį Norilsko politinių kalinių sukilimą. Jame labai aktyviai dalyvavo lietuviai ir ukrainiečiai, kitų tautybių žmonės.

Septynioliktą sykį į Kauną suvažiavo lietuviai – Norilsko sukilimo dalyviai. Nedaug jų ir teliko – šiek tiek daugiau kaip šešiasdešimt Dievo palaimintųjų liudytojų, kad papasakotų apie neapsakomus žiaurumus, kuriuos iškentėjo lietuviai patriotai. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje gegužės 27 dieną, šeštadienį, kun. Artūras Kazlauskas aukojo šv.Mišias už žuvusių Norilsko sukilėlių vėles.


Įvairios delionės ar nauji rinkimai?

Po Algirdo Brazausko Vyriausybės žlugimo Lietuvoje lieka politinis vakumas, kurį neaišku kam pavyks užpildyti. Taip pat neaišku, kaip Seime galima patvirtinti bet kokią Ministro Pirmininko kandidatūrą, kai socdemų partneriai populistai darbiečiai turi tiek daug nemalonumų su teisėsauga, o Tėvynės sąjunga neskuba duoti indulgenciją nuo Darbo partijos atskilusiems „pilietininkams“, kurių šaknys tikrai buvo maitinamos iš tos pačios „juodosios“ kasos.


Dėl Lukiškių aikštės tvarkymo
ir simbolio „Laisvė“ sukūrimo architektūrinio – meninio
konkurso sąlygų

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos viešas pareiškimas Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Vladimirui Prudnikovui, Vilniaus merui Artūrui Zuokui

Konkurse numatyta išnagrinėti tris problemas: sutvarkyti Lukiškių aikštę, pastatyti „Laisvės“ simbolį, po aikšte įrengti garažą. Pagal konkurso sąlygas visi trys uždaviniai turi būti sprendžiami iš karto. Kyla klausimas, kuris šių uždavinių yra svarbiausias. Koks tai konkursas – kraštovaizdžio architektūros, skulptūros ar statinio?


Apie kiniškąjį sindromą Lietuvoje

Tai, kas vyksta šiomis dienomis Lietuvoje, tenestebina mūsų tautiečių – tai tėra paprasčiausia pokomunistinių gaivalų kova tiek dėl valdžios, tiek dėl postų pasidalijimo, tiek dėl ES pinigų pasiskirstymo. Neįvykus naujiems rinkimams, nepriėmus naujų tautos sprendimų, prie valdžios lovio pripuolusios „politinės jėgos“, pasigalandusios liežuvius viena kitą perrėkdamos kalba apie „tautos skirtą joms atsakomybę“ ir pasirengimą „dirbti Lietuvos žmonių labui“ (tai kai kurių komunistinių veikėjų jau net kelis kartus per dieną kartojamos frazės) – taip jos tik parodo savo godulingą prigimtį dar vienose peštynėse dėl valdžios ir pinigų.


Poezijos pavasario balsai skambėjo Varėnoje

Eiles skaito poetė D.Molytė-Lukauskienė

Koja kojon su žydinčiomis ievomis ir alyvomis, prabilusiais paukščiais ir pavasariniais jausmais gegužės 14-28 dienomis per Lietuvą žingsniavęs tarptautinis Poezijos pavasaris užklydo ir į Varėną. Šiemet Poezijos pavasario rengėjai numatė labai daug - apie 90 susitikimų, kurie vyko mokyklose, muziejuose, dvaruose, kūrėjų tėviškėse. Poetų ir skaitytojų dialogai vyko ir didmiesčiuose, ir provincijoje. Poetai patys nesisiūlė, bet buvo kalbinami, kviečiami, vadinasi, reikalingi.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija