Atnaujintas 2006 birželio 9 d.
Nr.44
(1444)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Neužgesinkim šypsenų žarijom...

Gaila visko, kas nežydi,
Kas žydėt galėjo –
Žodžiai, pyktyje paklydę,
Niekad nemylėjo.

Ne tik Palangoje dienos vėl kvepia pakalnutėmis: vasara, atvirumo širdie, nešk Lietuvą paukščių sparnais į šviesiausią metų dieviškosios esaties akimirką, į birželio 22-ąją, kai spinduliuojanti šviesa – Gyvenimo karūna – ir gėlėse, ir akyse, ir mintyse.

Dienos, skatinančios Meilei, geradarai, kiekvienam, greta esančiam, ir net visai nepažįstamam praeiviui: „Labas rytas, besišypsančios jums dienos!“

...Ūmai krūptelėjai, „susišukavęs“ savas gegužines mintis: gerai bent mintimis žvalgytis tobulumo, bet ar realiame gyvenime jo būna?

Gamtoje – Dievo kūrinijoje, – neabejotinai.

Žmonių „buities kultūroje“ daugiau „mužikalumo“ nei sielų muzikalumo; elementaraus mandagumo, etikos, takto, pagarbos pašnekovui, jau nekalbant apie švelnumą, – žvalgykis su žiburiu.

Svetimėjam? Ne, šypsenas gesiname... piktažodžių žarijomis. Toks charakteris – girdžiu tik savąjį ego. Mums nereikia komunistinės – kaukėtos moralės, kai visi pakampiai žmogumi, jau vaikui, piršo mintį, jog „žmogus žmogui – bičiulis, draugas, brolis“, o iš tikrųjų susitikęs žmogų, į Palangos pajūrį eitum... per Darbėnus. „Tu, durnius, nušneki“, – dar neprabilus rytą drebia VU diplomą turinti visažinė gamtamylė, o pabandęs solidžiau išsakyti savą nuomonę apie paukščius, išgirsti, jog „pats esi nieko nesuvokiantis debilas. Suskis, o dar be pinigų...“

Šitaip svetimėjam. Keikiam valdžią, kaimynus, brolius, bičiulius, valandžiukę nurimstame per šv. Mišias linkėdami vienas kitam ramybės, o iliuzijų laivas tik tolsta nuo ramybės gyvenime. Paskui stebimės, kai užklumpa durų neatrandanti vienatvė.

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Palanga

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija