Atnaujintas 2006 birželio 23 d.
Nr.48
(1448)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Krekenavos „aktyvistai“

Karui baigiantis ir pirmaisiais pokario metais Krekenavos KGB, NKVD ir Krekenavos „aktyvistai“ buvo gana veiklūs. 1945 metų ankstyvą pavasarį visą savaitę miestelio aikštėje gulėjo išniekinti 22 partizanų kūnai (Skilvonių miško aukos), po poros mėnesių – šešios aukos. Vėlesnių aukų čekistai nebeguldydavo miestelio aikštėje, o numesdavo NKVD būstinės kieme (prie buvusių Žuko namų). Žmonės pasakojo, kad tas aukas užkasdavo prie Lokaušos upelio stovėjusioje daržinėje, netoli NKVD būstinės. Jas užkasdavo stribas Antanas Škutas. Pirmosios partizanų aukos buvo užkastos dirvoje šalia vadinamųjų senųjų kapelių. 1945 metų vasarą Krekenavos „aktyvistai“ gyrėsi, kad „likvidavo“ Šambalionių kaimo gyventojus vyrą ir žmoną Jakaičius. Liko dvi mažametės dukrelės. (Jakaitis buvo ką tik grįžęs iš Vakarų.) Krekenavos „aktyvistai“, patykoję netoli Šimbalionių, miškelyje juos suėmė, ir jų niekas daugiau nematė.

Apie 1948 metus NKVD leitenanto Čirikovo žmona (ar tik sugyventinė) Laurinaitienė pasakojo, kad jų gyvenamo namo rūsyje yra užkastų per tardymą užmuštų žmonių kūnų. Tas namas Laisvės aikštėje stovėjo priešais NKVD (milicijos) pastatą. Čirikovui ir Laurinaitienei išsikėlus į Šiaulius, tą namą buvo nusipirkęs Krekenavos vidurinės mokyklos mokytojas Antanas Linkevičius. Krekenavos senieji gyventojai prisimena buvusį NKVD viršininką Serebnikovą, kuris dirbo 1945 metais. Jis per tardymus kartais prievartaudavo moteris. Man teko trejus metus dirbti Krekenavoje statant kultūros namus, mokyklos priestatą ir kitus objektus, tad viską, ką čia rašau, girdėjau iš vietos senbuvių.

1946 metais NKVD viršininku buvo Smykovas, labai daug ir aktyviai verbavęs „talkinti“, ypač vidurinės mokyklos mokinius. 1947 metais Krekenavos saugume dirbo K.Volkovas (jį gerai pažinojau). Po Volkovo, 1948-1949 metais „darbavosi“ gana žiaurus Loginovas. Vėliau, susikūrus Ramygalos rajonui, Krekenavos NKVD buvo likviduotas ir Loginovas perėjo dirbti į Ramygalos rajono čekistų gretas. Ramygalos rajono čekistams vadovavo majoras Sodeikovas. 1945-1947 metais Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus NKVD organuose dirbo leitenantas Sergejus Tichomirovas. Apie 1946 metus už S.Tichomirovo ištekėjo Krekenavos progimnazijos mokinė Laimutė Rudytė, istoriko Gedimino Rudžio tėvo sesuo. Apie 1947 metus Tichomirovas su žmona išsikėlė kažkur į Rytų Lietuvą. Prieš Atgimimą ir Atgimimo metu jis dirbo Utenoje, buvo gana aktyvus: dalyvavo sunaikinant paskutinį Aukštaitijos partizaną A.Kraujalį-Siaubūną. Ir dirbdamas Krekenavoje, jis gana „aktyviai“ pasidarbavo. Dar yra gyva moteris, kurią jis peršovė, žiauriai sumušė jos motiną. Žiauriausiais būdais nukankino partizano Paukštelio tėvą.

Per Atgimimą ir vėliau, taip pat ir dabar esu istorinės grupės visuomeninis darbuotojas, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus narys. Mes apie S.Tichomirovą esame surinkę labai daug jo žiaurumą įrodančios medžiagos, ją buvome pateikę prokuratūrai. Tada jis nieko nelaukdamas išsidangino į Rusiją.

Labai gaila, bet buvo ir mūsų tautiečių, kurie enkavėdistams pataikavo, jiems talkininkavo. Tai gerai įrodo skandalai, vykstantys dabartiniame Seime.

Antanas ŠIMĖNAS,
Laisvės kovų dalyvis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija