Atnaujintas 2006 birželio 23 d.
Nr.48
(1448)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Paminėtas buvusio klebono 100-metis

Troškūnai. Turtingoje parapijos istorijoje vienas šviesiausių dvasininkų buvo 1937-1945 metais klebonu dirbęs kunigas Antanas Juška. Jo 100 metų jubiliejaus minėjimas Troškūnuose vyko gegužės 14 dieną. Šv. Mišias aukojo klebonas kan. Saulius Filipavičius bei troškūnietis Panevėžio Katedros altaristas kan. Vytautas Masys, kartu su gydytoju Zenonu Gailiušiu pasidalijęs atsiminimais apie šviesųjį kunigą.

Kun. A.Juška gimė 1906 m. balandžio 28 d. Subačiaus miestelyje, po trejų metų kartu su tėvais ir vyresniu broliu Povilu persikraustė į Pamarnakių kaimą Palėvenės parapijoje. Mokėsi Subačiaus pradžios mokykloje, Kupiškio progimnazijoje. Pajutęs pašaukimą, įstojo į Kauno kunigų seminariją. „Kunigas, amžinas kunigas…“ – skambėjo laiminantys žodžiai 1929 m. gegužės 25 d., kai arkivyskupas Juozapas Skvireckas įšventino A.Jušką kunigu. Paskirtas į Panevėžį, uoliai darbavosi Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje, dėstė tikybą pradžios mokyklose, buvo amatų mokyklos kapelionas. Vikaru išbuvo ilgai, tad troško sunkesnio darbo.

Pagaliau vyskupo Kazimiero Paltaroko buvo pasiųstas dirbti klebonu į Troškūnus. Į miestelį atvyko 1937 m. balandžio 23-iąją, Šv. Jurgio dieną; tuo metu iš parapijos išvyko pranciškonai. Jis rūpinosi bažnyčia, parapijiečių dvasiniais reikalais, dalijosi su jais vargais ir džiaugsmais. Susižavėjęs italų šventojo Jono Bosko gyvenimu, Troškūnuose globojo, auklėjo ir į mokslus išleido keletą našlaičių bei neturtingų berniukų, vadintų „Juškos vaikais“. Jautriai išgyveno karo baisumus, vargus – juk nutrūko katalikiškų organizacijų veikla, turtingas kultūrinis gyvenimas, sudužo daugybės jaunuolių svajonės, viltys.

Po karo, 1945 metų rudenį, kun. A.Juška išvyko į Ramygalą, ten rūpinosi bažnyčios remontu, susprogdinto bokšto atstatymu. Neteisingai apkaltintas bendradarbiavimu su naciais, 1949 metais buvo areštuotas. Net septynerius metus kentėjo Taišeto, Omsko lageriuose. Sugrįžęs dirbo kunigu Zarasuose. Tačiau sovietų valdžia nepaliko jo ramybėje, ir jis persikėlė į nuošalų, reto grožio gamtos prieglobstyje įsikūrusį Švedriškės bažnytkaimį. Senatvės negandų prispaustas, 1990 metais grįžo į savo pirmąją parapiją Panevėžyje. Buvo kruopštus altaristas, jautriai sutiko nepriklausomybę, išgyveno dėl Sausio įvykių.

Mokiniai paskaitė jubiliato paliktų atsiminimų ištraukų.

Raimondas GUOBIS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija