Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reta įvairiapusė asmenybė

Generolo Vlado Nagevičiaus 125-osioms gimimo metinėms

Kazimieras Dobkevičius

Brigados generolo Vlado Nagevičiaus 125-ųjų gimimo metinių minėjimas Kauno karininkų ramovėje. Iš kairės – minėjimo vedėjas istorikas Algirdas Markūnas, atsargos majoras Gediminas Reutas, pagrindinio pranešimo autorė istorikė A. Jurevičiūtė prie gen. V.Nagevičiaus portreto Autoriaus nuotrauka

Kauno karininkų ramovės didžiojoje salėje birželio 17 dienos popietę rinkosi visos prieškario ir pokario Lietuvos inteligentijos atstovai, karininkai, karininkų žmonų Birutės draugijos narės, Kauno medicinos akademijos studentijos atstovai, moksleiviai, Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio (LLKS), 1941 m. birželio 23 d. sukilėlių sąjungos nariai, Lietuvos vietinės rinktinės sąjungos kariai, LLA buvę kariai. Visas Lietuvos patriotų žiedynas atvyko paminėti brigados generolo Vlado Nagevičiaus (1881-1954) 125-ųjų gimimo metinių, prisiminti jo nuveiktų darbų. Tarp garbių svečių – Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretorius Valdemaras Sarapinas, Lietuvos karių savanorių vadas plk. Antanas Plieskis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas Algirdas Petrusevičius, šios sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, istorikas Algirdas Markūnas, istorikas, Karo istorijos draugijos pirmininkas dr. Jonas Vaičenonis, žymus politikos publicistas Vilius Bražėnas ir kiti.

Minėjimą, skirtą gen. V.Nagio-Nagevičiaus 125-sioms gimimo metinėms, įžanginiu žodžiu pradėjo istorikas A.Markūnas. Vėliau KAM valstybės sekretorius V.Sarapinas savo kalboje pabrėžė gen.V.Nagevičiaus milžinišką indėlį į Lietuvos valstybės stiprinimą. Pranešimą apie gen. V.Nagiaus-Nagevičiaus plačią valstybinės reikšmės veiklą perskaitė Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikė A.Jurevičiūtė.

Žymus Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas gen. V.Nagevičius gimė 1881 m. birželio 17 d. Kretingoje, muitinės tarnautojo šeimoje. Mokėsi Palangoje ir Rygoje. Čia 1902 metais aukso medaliu baigė Aleksandro gimnaziją ir įstojo į Peterburgo karo medicinos akademiją bei Peterburgo archeologijos institutą. 1905 metais V.Nagevičius dalyvavo Vilniaus seime, o grįžęs į Palangą platino jo nutarimus, ragino mokinius nesileisti rusinamiems. Už tai buvo suimtas ir kalinamas Šiaulių kalėjime.

1908 metais, studijuodamas Karo medicinos akademijoje, V.Nagevičius įkūrė lietuvių medikų studentų organizaciją „Fraternitas Lituanica“, kuri vėliau išaugo į didelę korporaciją. Jos tikslas – išlaikyti lietuvybę ir tautinę kultūrą. Baigęs 1910 metais Karo medicinos akademiją, V.Nagevičius buvo paskirtas į Baltijos laivyną. Plaukiojo karo laivais „Rian“, „Chrabryj“, „Slava“. 1917 metais Peterburge Lietuvių karių suvažiavime ir Lietuvių seime V.Nagevičius pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę. Tais pačiais metais V.Nagevičių perkėlė į Juodosios jūros laivyną. Kryme po metų, 1918-aisiais, jis subūrė lietuvius pabėgėlius ir su jais grįžo į Lietuvą.

V.Nagevičius buvo vienas Lietuvos kariuomenės ir jos tradicijų kūrėjų. Kartu su kitais Krašto apsaugos komiteto nariais įtikino Valstybės tarybos pirmininką A.Smetoną, kad reikia kuo greičiau kurti kariuomenę. V.Nagevičius tapo pirmuoju gydytoju savanoriu. 1919 metų gruodį V.Nagevičius paskiriamas Lietuvos kariuomenės sanitarijos viršininku. 1920 metais V.Nagevičiui suteiktas generolo leitenanto laipsnis. Jam priklauso idėja įsteigti Vyčio kryžiaus ordino apdovanojimą. Jo iniciatyva įkurtas Karininkų klubas, vėliau pavadintas Karininkų ramove. V.Nagevičius tapo Karininkų ramovės seniūnų tarybos pirmininku. Generolo dėka 1921 m. sausio 22 d. pasirašytas įsakymas kariuomenei dėl muziejaus įsteigimo. Vasario 16-ąją, Nepriklausomybės dieną, atidaryta Karo muziejaus ekspozicija. Vėliau, 1936 m. vasario 16 d., Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicija atidaryta jau naujuose rūmuose. Generolui vadovaujant, muziejus tapo tautos šventove, tautinių ir valstybinių švenčių vieta. Pasižymėjo V.Nagevičius ir kaip archeologas. 1905-1921 metais V.Nagevičius kasinėjo pajūrio kapinynus, kurių vienas ryškesnių – Pryšmančiai (Kretingos r.). Tyrimo medžiaga paskelbta knygoje „Mūsų pajūrio medžiaginė kultūra VIII–XIII a.“. Nepriklausomybės metais (1931-1934) gen. V.Nagevičius kasinėjo garsiuosius Apuolės ir Impilties piliakalnius. Apie šiuos tyrimus skaitė pranešimus tarptautiniuose archeologų suvažiavimuose Londone ir Osle.

Itin įvairiapusiška gen. V.Nagevičiaus visuomeninė veikla. 1923 metais jis įsteigė Lietuvos jūrininkų sąjungą, mokyklą. Po metų įkūrė Karo invalidams šelpti komitetą, įsteigė amatų dirbtuves, skaityklą, pastatė bendrabučius. Norėdamas padėti kariams ligoniams, generolas suorganizavo Moterų komitetą, kuris vėliau išaugo į Didžiosios kunigaikštienės Birutės draugiją. Negana to, V.Nagevičius įsteigė Lietuvos pagražinimo draugiją.

Įkūrė Lietuvių ir suomių draugiją. Buvo Estų ir lietuvių, Latvių ir lietuvių draugijų valdybos narys. Gen. V.Nagevičius buvo Šaulių sąjungos centro valdybos narys ir garbės šaulys.

Jau vien gen. V.Nagevičiaus apdovanojimų sąrašas verčia gerbti šį unikalų žmogų. Jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus V laipsnio ordinu, Vyčio kryžiaus II rūšies II laipsnio ordinu, Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų medaliu ir Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio jubiliejiniu medaliu, Šaulių žvaigždės ordinu, Artimui pagalbos I laipsnio kryžiumi, Lietuvos skautų sąjungos Svastikos ordinu. Be to, jam buvo įteikti Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Čekoslovakijos, Rumunijos ir Belgijos valstybiniai ordinai ir medaliai.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 25 d. gen. V.Nagevičius atleidžiamas iš muziejaus viršininko pareigų. Vokiečių okupacijos metais jis vėl dirbo Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Buvo Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) Kauno štabo patarėjas, aktyviai prisidėjo prie 1941 m. birželio 23 d. sukilimo. Gen. V.Nagevičius buvo vienas LAF vadovybės atstovų, 1941 m. rugsėjo 15 d. pasirašiusių memorandumą apie „Lietuvos būklę vokiečių civiliai valdžiai Lietuvoje pradėjus veikti“. Dalyvavo antinacinėje rezistencijoje ir buvo persekiojamas gestapo. 1943 metais pasirašė po memorandumu, nesutikdamas su SS legiono formavimu Lietuvoje. 1944 metais įstojo į Vietinę rinktinę, buvo Sanitarijos skyriaus viršininkas.

1944 metų vasarą gen. V.Nagevičius su žmona pasitraukė į Vakarus, 1949 metais išvyko gyventi į JAV. Mirė 1954 m. rugsėjo 15 d. ir buvo palaidotas Klivlendo kapinėse. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1995 metais gen. V.Nagevičiaus ir jo žmonos palaikai perlaidoti gimtosios Kretingos kapinėse.

2003 m. vasario 26 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių teisių komisijos nutarimu V.Nagevičius po mirties pripažintas kariu savanoriu, o Lietuvos kariuomenė kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Kauno apskrities skyriaus iniciatyva nutarta sutvarkyti brig. gen. V.Nagevičiaus kapavietę ir pastatyti paminklą.

Daug papildomos informacijos apie generolo dalyvavimą 1905 ir 1917 metų Seimuose pateikė istorikė A.Veilentienė. V.Nagevičiaus, kaip archeologo, mokslininko, savybes išryškino archeologė Kristina Rickevičiūtė. Lietuvos Didžiosios kunigaikštienė Birutės karininkų šeimų moterų draugijos pirmininkė E.Almonaitienė papasakojo apie generolo žmogiškąsias, gerąsias savybes. Gen. Stasio Raštikio duktė Meilutė Raštikytė-Alksnienė irgi pridėjo daug gražių savo tėvelio gen. S.Raštikio pasakojimų, ryškių spalvų į bendrą jubiliato mozaiką. Savo mintimis pasidalijo plk. Antanas Plieskis, istorikas J.Vaičenonis ir kiti.

Tokia įvairiapusė, išsilavinusi asmenybė nedažnai sušvinta Lietuvos padangėje. Mes privalome puoselėti, skleisti gen. V.Nagevičiaus atliktus darbus ir jo atminimą.

Kaunas

© 2006 „XXI amžius“