Atnaujintas 2006 liepos 7 d.
Nr.52
(1452)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Garbingą arkivyskupijos istoriją tęs jaunimas

Irena Petraitienė

Arkivyskupijos kunigai
pasitinka ganytojus

Arkivyskupijos kunigai
konferencijoje minint Kauno
arkivyskupijos bei Lietuvos
bažnytinės provincijos
įkūrimo 80-ąsias metines

Ganytojai konferencijoje (iš dešinės):
vyskupas Jonas Ivanauskas,
arkiv. Sigitas Tamkevičius,
arkiv. Peteris Stephanas Zurbrigenas,
kardinolas Audrys Juozas Bačkis,
vyskupai Jonas Boruta, Rimantas
Norvila, Romualdas Krikščiūnas,
Juozas Preikšas, Juozapas Matulaitis

Kauno arkivyskupijos kurijos
kieme vykusioje ministrantų šventėje

Birželio 29-ąją įvykusios Lietuvos bažnytinės provincijos ir Kauno arkivyskupijos įkūrimo 80-ųjų metinių minėjimo iškilmės tapo dar vienu turiningu istorijos puslapiu, kurį verta iš naujo skaityti ieškant įvykio gelmės, kontempliuojant ganytojų ir svečių ištartis, pasineriant į patirtų įspūdžių refleksiją.

Tarnystės preliudija

Prasminga, jog iškilios šventės išvakarėse, birželio 28 dieną, tarp senųjų arkivyskupijos mūrų sienų šurmuliavo gausus jaunimo būrys. Į tradicinę ministrantų šventę susirinkę vaikinukai iš Ariogalos, Jonavos, Kėdainių, Šiluvos, Kauno ir kitų parapijų buvo pagerbti tėvišku arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus dėmesiu. Džiaugsmu žiburiavo paauglių akys, kai po šv. Mišių Švč. Trejybės bažnyčioje jie, pagarbią baimę keliantys ganytojai buvo kartu ir dalijosi jaunystės prisiminimais. Kas žino, gal arkivyskupo liudijimai, kokią reikšmę jo gyvenimui turėjo patarnavimas per šv. Mišias gimtosios Krikštonių parapijos, o vėliau seminarijos bažnyčiose, ką davė ankstyvoje jaunystėje atrasta dvasinė literatūrą, kunigystės pašaukimo aidu atsilieps kurio nors jaunuolio širdyje. Aišku viena – bendrystės valandėlės ir džiugi akimirka, už uolų patarnavimą iš arkivyskupo rankų dovanų gavus giesmių įrašus bei iš Vatikano parvežtus rožinius, yra ir bus ministranto tarnystės skonį pažinusių vaikinukų biografijos spinduliai.

Būti ir išlikti ištikimais Jėzaus draugais, pamokslą sakydamas Švč. Trejybės bažnyčioje, linkėjo vyskupas Jonas Ivanauskas, kviesdamas padėkoti gerajam Dievui „už gražią ir jaunatvišką šventę visų, kurie šv. Mišių metu esame labai arti Kristaus“.

„Švęsdami Šv. Petro ir Pauliaus šventę, dėkojame Dievui už Bažnyčią ir tuos vyrus, kurie šiandien pasiryžta jai tarnauti“,- kalbėjo arkivyskupas birželio 29 dieną Arkikatedroje per diakonų šventinimo apeigas. Tarp būriu prie altoriaus žengiančių seminaristų buvo aštuoni, kurie nešėsi ryškias dalmatikas kaip diakono tarnystės ženklą, kaip neatšaukiamą „taip“, kaip gyvą žmogišką jaudulį. Tarp jų – Andrius Alminas, Kęstutis Genys, Domas Paulikas iš Kauno arkivyskupijos ir Mindaugas Grigalius, Tomas Janavičius, Arūnas Jankauskas, Donatas Kryževičius, Andrius Trakšelis iš Šiaulių vyskupijos.

Kandidatų į diakonus vertumą būti išrinktais į šį luomą paliudijo seminarijos rektorius kun. Aurelijus Žukauskas, o liturgiją tikintiesiems aiškino mons. Adolfas Grušas. Šventimus suteikė ir šv. Mišioms vadovavo arkiv. S.Tamkevičius, koncelebravo prel. doc. Vytautas Steponas Vaičiūnas, seminarijos dvasios tėvai, gausus būrys dvasininkų iš abiejų vyskupijų. Vienu iš gelmių plaukiančiu balsu visi susirinkę tikintieji kalbėjo iškilmingiems maldavimams skirtą „Visų šventųjų litaniją“, kol aštuoni jaunuoliai kniūbsti gulėjo prie didžiojo altoriaus.

Augant apaštalavimo gyvybingumui

Romoje minint Šv. Petro ir Pauliaus bazilikos 500-ąsias metines, Kaune nedaug ką jaunesnė to paties titulo Arkikatedra žydėjo tomis pačiomis iškiliai šventei būdingomis spalvomis. Arkivyskupijos kunigų plojimai šventoriuje pasitinkant ganytojus – apaštalinį nuncijų arkivyskupą Peterį Stephaną Zurbrigeną, kardinolą Audrį Juozą Bačkį, arkiv. S.Tamkevičių, vyskupus J.Ivanauską, Joną Kaunecką, Juozapą Matulaitį, Juozą Preikšą, Romualdą Krikščiūną – buvo tarsi karštas pritarimas Ad Limina Apostolorum proga birželio 13 dieną popiežiaus Benedikto XVI pasakytos kalbos žodžiams: „Svarbu, kad, tikrai gerbiant kiekvieno tarnystę, stiprėtų nuoširdus ir veiklus kolegiškumas su Petro įpėdiniu ir su visais ganytojais. Vientisas Bažnyčios kūnas, suvienytas ir harmoningas, kiekvieno nario įnašo dėka gali augti šventume ir apaštalavimo gyvybingume Dievo tautos labui“.

Šv. Mišių pradžioje vyskupas J.Ivanauskas perskaitė Šventojo Tėvo laišką lietuviams, kuriame, be kita ko, sakoma: „Nuoširdžiai vienijuosi su vietinės Bažnyčios Kauno arkivyskupijoje reiškiama dvasine padėka ir šlove Dievui už visas praėjusiais aštuoniais dešimtmečiais gautas malones bei meldžiu Dievo Motinos užtarimo, kuri gerbiama lietuvių šventovėse ir ypač Šiluvoje. Dievas, užtariant Nekalčiausiajai Mergelei Marijai, teišlieja malonių pilnatvę ant šios bažnytinės provincijos tikinčiųjų ir ant visų, susirinkusių į Kauno Arkikatedrą Baziliką švęsti šią džiaugsmingą sukaktį“. Ta pačia proga popiežius Benediktas XVI visiems suteikė apaštalinį palaiminimą.

Prasmingas sutapimas: pirmąjį apaštalinį palaiminimą nepriklausomai Lietuvai suteikė popiežius Benediktas XV 1919 metais per Vatikane vizito apsilankiusius kun. Justiną Staugaitį, Seimo pirmininko pavaduotoją, 1926 metais tapusį Telšių vyskupu, ir kan. prof. Aleksandrą Grigaitį. Istorinė refleksija leido įsivaizduoti prie altoriaus, šalia vyskupų, stovint palaimintąjį arkiv. Jurgį Matulaitį, kuris, kaip vėliau pranešime „Popiežiaus Pijaus XI konstitucija ir jos reikšmė Lietuvai“ pažymėjo kan. dr. Kęstutis Žemaitis, buvo „pats didžiausias Lietuvos bažnytinės provincijos strategas“.

Džiugu, jog popiežius Benediktas XVI savo laiške pirmiausia prisiminė „pal. arkiv. Jurgį Matulaitį, MIC, apaštalinį vizitatorių Lietuvoje, ir garbingo atminimo Kauno arkivyskupą metropolitą, kardinolą Vincentą Sladkevičių, MIC, kurie, uoliai atlikdami jiems patikėtą ganytojišką misiją, savo asmeninio šventumo pavyzdžiu tapo susitaikymo ir santarvės įrankiai Dievo rankose“.

Per pamokslą arkiv. S.Tamkevičius priminė tiek prieškario nepriklausomybės klestėjimo laikotarpį, tiek sovietų laikotarpį, daug kam padėjusį dvasiškai subręsti ir sutvirtėti.

Šv. Petro ir Pauliaus dienos proga švęsta Eucharistija, pažymėjo nuncijus arkiv. S.P. Zurbrigenas, buvo „ypatingas padėkos Dievui veiksmas už Jo nuostabius darbus, gailestingą buvimą su lietuvių tauta ir skaudžiais istoriniais momentais“. Kaip didžiausią dabarties uždavinį nuncijus paminėjo tautos pastangas perduoti tikėjimą jaunimui, ateities kartoms.

Žvelgiant ateitin

Katechetai, karitiečiai, kunigai – visi į konferenciją besirenkantys žmonės stabtelėdavo prie fojė parengtos ekspozicijos – akivaizdaus arkivyskupijos praeities ir dabarties gyvenimo liudijimo. Susikaupti apmąstant istorinį tautos ir Bažnyčios kelią ir šių dienų uždavinius padėjo jaunų menininkų violončele ir smuiku atlikti muzikos kūriniai. Konferencijos metu demonstruotos skaidrės, priminusios prieškario laikų bažnytinio gyvenimo vaizdus, popiežiaus Jono Pauliaus II viešnagės Lietuvoje akimirkas, Kaune vykusio II Eucharistinio kongreso kadrus, pasirengimo II Sinodui kroniką bei Lietuvos vyskupų susitikimą su popiežiumi Benediktu XVI Ad Limina vizito Vatikane metu.

Šventojo Sosto vardu susirinkusiuosius pasveikino apaštalinis nuncijus arkiv. P.S.Zurbrigenas, pažymėjęs, jog popiežiaus Pijaus XI 1926 m. balandžio 4 d. paskelbta konstitucija „Lituanorum gente“ buvo naudinga ne tik Bažnyčiai, bet ir valstybei. Popiežiaus Benedikto XVI vardu nuncijus paragino mylėti ir sekti Kristų – vienintelį kelią – ir palinkėjo Šiluvos Švč. Mergelės Marijos globos. Vilniaus metropolijos, šiemet mininčios 15-ąsias metines, vardu sveikino kardinolas A.J.Bačkis. Pranešimą „Popiežiaus Pijaus XI konstitucija ir jos reikšmė Lietuvai“ perskaitė kan. dr. K.Žemaitis. Pasak jo, „Lituanorum gente“ dėka Lietuvos Bažnyčia įgijo savarankiškumą ir tiesioginę priklausomybę nuo Šventojo Sosto.

Arkiv. S.Tamkevičius savo pranešime apžvelgė svarbiausius Kauno arkivyskupijos praeities ir dabarties momentus. Ganytojas priminė aktyvią Bažnyčios veiklą bei įtaką visuomenės gyvenimui nepriklausomybės laikotarpiu, veiklias katalikiškas organizacijas, vienuolių kongregacijas, gausią katalikišką spaudą, svarbius to meto bažnytinio gyvenimo momentus – I Eucharistinį kongresą bei I Sinodą. Sovietiniu laikotarpiu hierarchai buvo spaudžiami vykdyti valdžios nurodymus ir skiepyti tikinčiųjų paklusnumą jai. Dabartinė arkivyskupijos situacija vėl džiugina – aktyviai veikia katalikiškos institucijos, ypač uoliai darbuojasi pasauliečiai. Nuo 2005 metų intensyviai kuriami dekanatų centrai, kurių tikslas – koordinuoti ir suintensyvinti sielovadinį darbą visoje arkivyskupijoje, parengta programa ir pradėti stiprinti sielovados centrai. Kauno arkivyskupijos iniciatyva ir rūpesčiu buvo paruošta nuolatinių diakonų rengimo programa.

Tarp sielovados prioritetų arkivyskupas pažymėjo šeimos ir gyvybės gynimą, pašaukimų ugdymą ir klierikų rengimą kunigystei, suaugusiųjų katechezę, dekanatų ir didelių parapijų sielovadinių centrų kūrimą, II Sinodo užbaigimą ir jo nutarimų nuoseklų įgyvendinimą, nuolatinį Eucharistijos adoracijos palaikymą bei skatinimą, kad sielovados darbai nesiremtų vien žmogiškomis pastangomis.

Konferencijoje arkivyskupas padėkos raštus ir Šiluvos Dievo Motinos medalius įteikė labiausiai nusipelniusiems arkivyskupijos nariams. Tarp jų buvo kun. Augustinas Paulauskas (už uoliai atliekamas dekano pareigas ir kunigų vienybės skatinimą), kun. Robertas Gedvydas Skrinskas (už Domeikavos Lietuvos Kankinių bažnyčios pastatymą), Vaida Spangelevičiūtė (už „Atgaivink“ programos sklaidą ir arkivyskupijos sielovados programos koordinavimą), Aloyzas Venzbergas (už nuoširdžią tarnystę Bažnyčioje, einant zakristijono pareigas Švento Kryžiaus (karmelitų) parapijoje Kaune, už jo atsidavimą tikėjimui ir rūpestį Bažnyčios gerove, asmeniniu gyvenimu liudijant krikščioniškas vertybes), Vitas Triukas (už pavyzdingą katalikiškos šeimos gyvenimo pavyzdį, nuoširdžią tarnystę Bažnyčioje, einant zakristijono pareigas bei už rūpestį Domeikavos Lietuvos Kankinių bažnyčios statyba), Dalė Sniečkuvienė (už nuoširdų dalyvavimą Jurbarko parapijos ir dekanato Caritas veikloje, pagalbą vargstantiems, rūpinimąsi vargšais ir apleistaisiais, tuo liudijant krikščioniškąsias vertybes), Domicelė Imbrasienė (už tikėjimo liudijimą, nuoširdų darbą Caritas veikloje, rūpinimąsi Ukmergės Švč. Trejybės parapijos šeimomis bei ligoniais ir aktyvią pagalbą parapijos pastoracijoje), Teresė Žizienė (už tikėjimo liudijimą, rūpinantis seneliais, ligoniais ir apleistaisiais, nuoširdų darbą parapijoje ir atvirumą Bažnyčios socialiniam mokymui, rūpinantis jį įgyvendinti kasdienybėje) ir kiti.

Jubiliejaus proga arkiv. S.Tamkevičių ir visus tikinčiuosius pasveikino Kauno apskrities viršininkas Zigmantas Kazakevičius, Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, vicemerai Kazimieras Kuzminskas, Alfonsas Balutis, Adelė Echodienė, Kauno rajono meras Leonardas Gineika. Svečiai, pasidžiaugę vaisingu bendradarbiavimu, pažymėjo Bažnyčios vaidmenį ugdant visuomenę.

Ričardo Šaknio nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija