Atnaujintas 2006 liepos 26 d.
Nr.56
(1456)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Auginkime savo vilties medį

Alvyra Grėbliūnienė

Seminaro dalyviai ir dėstytojai

Liepos 11-16 dienomis Šventojoje vyko penktasis (jubiliejinis) neįgaliųjų literatų seminaras. Jo tema – ,,Tėviškė“. Į jį buvo pakviesta 20 šalies literatų. Seminarą vedė Lietuvos invalidų draugijos (LID) mokymo ir reabilitacijos centro dėstytoja poetė Paulina Žemgulytė. Jame pranešimus padarė dėstytojos poetė Alma Karosaitė, gydytoja, rašytoja Jūratė Sučylaitė. Lietuvių poetų eiles skaitė aktorius Laimonas Noreika. Įdomiomis kūrybinėmis mintimis pasidalijo, kvietė aktyviau bendradarbiauti laikraštyje ,,Bičiulystė“ redaktorė Aldona Milieškienė. P. Žemgulytė, atidarydama seminarą, pažymėjo, kad ,,žmogus rašo, kiek Dievas davė talento“. Toliau viskas priklauso nuo jo paties. O pabūti, pabendrauti su savo likimo broliais bei seserimis yra didelė vertybė. Čia galima susipažinti, surasti naujų draugų, įgyti daugiau žinių.

Gydytoja J.Sučylaitė skaitė paskaitą ,,Poetinė terapija asmenybės savivokos ugdymui, įtampos mažinimui ir medicininės reabilitacijos gerinimui“. Ji supažindino su poetinės terapijos istorija. Ši terapija gali paveikti visus žmogaus imuninius procesus. Prelegentė pateikė pavyzdžių, kaip kūrybiniu rašymu galima gydyti skausmą (pavyzdžiui, reumatoidinį artritą), onkologijos ir kitas įvairias ligas, o pasakų skaitymu – stiprinti vidinį dvasinį ryšį su savo vaikais. Ji priminė, kad visa išmintis slypi folklore, tautosakoje. Poezija – tai kelias į dvasinę pilnatvę. Joje yra viskas – džiaugsmas ir skausmas. O iš vienišumo dar padeda išsivaduoti dienoraščio rašymas.

Gydytoja priminė Vydūno mokymą, kad ,, turime būti (...) jautrūs kaip mimoza“ ir tvirti kaip uola. Nuo šios priešybių vienybės suvokimo ir prasideda dvasinis augimas. Ji klausė: ,,Kaip galime taip jaustis?“ Tai labai svarbu, kaip mes bendraujame, kas mūsų sielos gelmėje. Turime prisiminti vietas, kuriose mums buvo labai gera. O ,,jeigu tavo siela verkia, duok jai išsiverkti... Jausmų slopinti nereikia, jais reikia dalytis“. Reikia sustabdyti savęs gailėjimo laiką ir kreiptis į Dievą pagalbos. Dėstytoja kvietė nusilenkti motinėlei Saulei, gamtai: kas auga, kas žydi. ,,Neaugsime, jei neleisime žemei savo sopulio mūsų lūpomis išdainuoti... Aš – tako žolė: eik manimi ir aš tave apipilsiu žiedais... Kad nebūtų tamsos, tai nebūtų žvaigždžių“, – savo mintis užbaigė gydytoja.

Labai nuoširdžiai seminaro dalyviai bendravo su poete Alma Karosaite. Ji supažindino su kūrybos vaikams ypatumais, klasikinės eilėdaros reikalavimais. Priminė žinomą tiesą, kad ,,vaikams reikia rašyti kaip suaugusiems, tik truputį geriau“. Kvietė remtis mūsų didžiųjų poetų ir rašytojų patirtimi. Juk viskas jau padaryta, tik reikia įsižiūrėti į tą kūrybos įvairovę ir iš jos mokytis. Bet reikia atrasti save, savo kelią. Dėstytoja pabrėžė, kad svarbiausia eilėraštyje suderinti turinį ir formą. Jei rašytojas yra didis, jis yra paprastas.

Dėstytoja poetė P.Žemgulytė padarė knygų apžvalgą. Kalbėjo, kad poeziją rašančiųjų – daugiausia, o skaitančiųjų – mažiausia. Ji pažymėjo, kad grįžtama prie klasikinės poezijos. Atgimsta grynoji lyrika. Tačiau išlieka prisitaikymas prie skaitytojo poreikio, prie pramogos. Skaitomiausias žanras – romanas. Išpopuliarėjo ,,žvaigždžių gamyba“. Išvardijo daug gerų autorių ir jų knygų. Auditorijoje vyko ir pirmasis P. Žemgulytės naujos poezijos knygos ,,Nubėgantys vieškeliais“ pristatymas. Poetė skaitė eiles, atsakė į klausimus.

Neišdildomą įspūdį paliko šilti poezijos skaitymo vakarai. Aktorius L.Noreika savo talentingu žodžiu pavedžiojo po Adomo Mickevičiaus, Maironio, V. Mykolaičio – Putino, Pauliaus Širvio, Salomėjos Nėries, Justino Marcinkevičiaus ir daugelio kitų poetų kūrybinių klodų vingius. Atvertė ne vieną savo asmeninio gyvenimo puslapį, kuriame įrašytos drauge su šiais kūrėjais praleistos akimirkos.

Vyko savos kūrybos tėviškės tema pristatymas, vertinimas. Kaip ir kasmet, geriausi kūriniai bus spausdinami LID laikraštyje ,,Bičiulystė“.

Dalyviai pajuto, kad visai nesvarbu, kokią turi negalią, kokio meninio lygio ir kam skirta jų kūryba. Svarbu, kad tai – širdies balsas, gerumo spalva, kurios reikia Žemei, sau patiems, draugui, o gal ir kaimui, miestui, rajonui ar Lietuvai. Tobulėjimui ribų nėra. Auginkime savo vilties medį.

Šventoji

Aldonos MILIEŠKIENĖS

nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija