Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Geri darbai nemirtingi

Petrė PETRAITYTĖ-PETRAITIENĖ

Vytėnų saleziečių vienuolyno fundatorius Čikagos šv. Juozapo parapijos kunigas-astronomas Antanas Petraitis 1910 metais. Ant nuotraukos yra iškilus apvalus spaudas: „KUN. A. PETRAICZIO ZVAIGZDIU TEMINYCZE“. Čikaga (JAV). Nuotrauka iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

2005 m. gegužės 22 d. buvo nepaprasta šventė Skirsnemunės bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo tuometinis Skirsnemunės klebonas kun. I.Butkus ir saleziečių vienuolis kun. S.Šileika iš Kauno. Buvo atidengta ir pašventinta atminimo lenta kun. Antanui Petraičiui atminti. Lentoje įrašyti žodžiai: „Šioje bažnyčioje po altoriumi palaidotas kun. A.Petraitis (1861-1933), gimęs šiame krašte. Rūpindamasis jaunimo švietimu, pakvietė vienuolius iš Italijos į Lietuvą ir padovanojo dvarą Vytėnuose Saleziečių centrui įkurti“. Kun. A.Petraitis, suderinęs su Kauno arkivyskupu J.Skvirecku ir gavęs jo pritarimą bei palaiminimą, vykdė savo sumanymą – pakvietė šv. J.Bosko sukurtą vienuoliją našlaičių globai, vaikų ir jaunimo mokymui Lietuvoje, vedant jaunimą švietimo ir mokslo keliu. Toks buvo A.Petraičio palikimo ir jo gyvenimo tikslas.

Ir išėjęs liko atmintyje

Knygos viršelis

Neseniai išėjo knyga „Kunigas Bronius Strazdas“. Tai Mildos Telksnytės ir Vygando Račkaičio parengtas leidinys apie buvusį Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kleboną ir dekaną, kuris jau dešimti metai ilsisi Viešpaties prieglobstyje.

Pavarčiusi knygą ir radusi joje daug prasmingų minčių, nusprendžiau jas čia pateikti.

Politinis kalinys, patriotas, žymus statybininkas

A†A Juozas Enčeris (1914 05 25-2006 07 20)

Juozas Enčeris

Juozas Enčeris gimė Raseinių apskrities Girkalnio valsčiaus Kejėnų kaime, ūkininko šeimoje. Už jį anksčiau jau buvo gimusi sesutė Pranciška.

Jo tėvai buvo rūpestingi ūkininkai, bet Pirmąjį pasaulinį karą ir Vokietijos okupaciją teko išgyventi labai sunkiai. Vis dėlto abu savo vaikus nuvežė į Raseinių gimnaziją jau 1924 m. rugsėjo 1 d. Tuo metu Juozukas dar buvo menkai pasirengęs mokytis, todėl pirmoje klasėje jį parklupdė vokiečių kalbos mokytojas, nė žodžio nesuprantantis lietuviškai.