Atnaujintas 2006 liepos 28 d.
Nr.57
(1457)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Tiek daug padaręs, atsisveikino…

Mons. Juozapas Dabravolskas
Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Laiminga šeima, kurioje augo, brendo kunigas, laiminga parapija, kuri turi kunigą. Širvintų Šv. arkangelo Mykolo parapija turėjo labai darbštų, pareigingą, sumanų, įžvalgų, mylintį Dievą ir žmones kleboną mons. Juozapą Dabravolską.

Monsinjoras nuoširdžiai atliko pastoracinį darbą: teikė sakramentus sveikiems ir ligoniams, nuolat klausė išpažinčių, susikaupęs aukojo šv. Mišias, aiškino Šventąjį Raštą, meldėsi už gyvuosius ir mirusius parapijos žmones. Kiekvieną sekmadienį, vakare po šv. Mišių, per visus metus ruošė mokinius pirmajai išpažinčiai ir Pirmajai Komunijai. Vyresnius mokinius ruošė Sutvirtinimo sakramentui. Monsinjoras – rimtas patarėjas tikybos mokytojams. Visos parapijos katalikiškai veiklai davė kryptį. Monsinjoras siekė, kad tikintieji būtų sąmoningi tikėjimo išpažinėjai. Nuolat primindavo Eucharistijos svarbą. Mons. J.Dabravolskas pasirūpino, kad tolimesnių kaimų parapijos žmonės sekmadieniais ir šventadieniais būtų atvežami į bažnyčią, kad dalyvautų šv. Mišių aukoje. Po pamaldų parapijiečiai buvo parvežami į namus. Parapijos veikla plati, veiklos rezultatai matomi.

Kasmet gegužės mėnesį buvo organizuojamas parapijos pradinių klasių mokinių sąskrydis Švč. M.Marijos garbei „Marija – Tu Motina mūsų visų“. Suburtas bažnyčios choras, kuriam vadovauja muzikos mokytoja vargonininkė Irena Vasiliauskienė. Į jį įtraukta daug jaunimo ir pagyvenusių žmonių. Gražiai liejasi bažnyčios choro giesmės. Dvasinę nuotaiką pagyvina ir Šv. Rožinio giedotojai. „Filomenaičių“ būrelio jaunimas šeštadienio vakare kalba rožinį, organizuoja Motinos, Tėvo dienų minėjimus (vadovauja tikybos mokytoja Laura Kiškytė).

Jaučiamas dvasinis pakilimas tarp šeimų. Daugelio jų visi nariai dalyvauja šv. Mišių aukoje, einant Kryžiaus kelius. Gerai dirba parapijos Šeimos centras. Jo vadovė Irena Vasiliauskienė, gydytoja Jolanta Karalienė, mokytoja L.Kiškytė besiruošiantiems Santuokos sakramentui teikia daug vertingų patarimų. Monsinjoras džiaugėsi parapijos Šeimos centro darbu.

Mons. J.Dabravolskas buvo labai reiklus sau: sumanė, apsvarstė, padarė, pasidžiaugė, kad įvykdė Dievo pavestą darbą, ir vėl svajojo apie naujus darbus. Niekada nesigyrė savo atliktais darbais.

Bažnyčia – Širvintų miesto puošmena, o tikintiesiems – ir atgaiva gyvenimo kelyje. Daug darbų atlikta bažnyčios viduje: atnaujinti ir paauksuoti altoriai, Kryžiaus kelio stotys, paauksuoti ir vargonai. Visi presbiterijos baldai – kėdės, suolai ir netgi dekoratyvinės grotelės prie radiatorių suderintos su naujai padarytu didžiuoju altoriumi, Dievo stalu, sakykla.

Išėjęs iš bažnyčios, vėl matai monsinjoro veiklą: nauji laiptai, atnaujinta akmeninė dailiai sudėta šventoriaus siena, vartai su kryželiais išreiškia sukilnintą liaudies meną ir lyg kviečia į susikaupimą. Šventoriuje meniškas parapijos kryžius, o antras – monsinjoro šeimos: motinos, sesers ir klebono kryžius. Prie šio kryžiaus pusantrų metų degė žvakutė – tai meilės ir pagarbos išraiška motinai. Čia monsinjoras dažnai vakare susikaupdavo, prisimindamas savo gerąją Mamą. O gal jis ketino atgulti prie šio kryžiaus amžinajam poilsiui?

Kiek daug darbo ir sumanumo įdėjo monsinjoras įrengiant senelių globos namus. Jis jautrus seniems žmonėms, invalidams. Širvintų miestą pagyvina parapijos Šeimos centro ir jaunimo pastatas, kuris irgi monsinjoro darbo rezultatas.

Taigi per 20 metų parapijoje padaryta daug darbų. Tiek daug galėjo padaryti tik labai darbštus, pareigingas kunigas. Iš jo galėtų pasimokyti jauni kunigai. Gražiai, rūpestingai atlikdavo pastoracinį ir kitus darbus.

Parapijos tikintieji už viską nuoširdžiai dėkoja. Žinia apie iškėlimą į kitą parapiją tikinčiuosius labai sukrėtė. Mons. J.Dabravolskui greit sueis 70 metų, sveikata blogėja, o čia reikia atsisveikinti su parapijiečiais ir vėl į kitą parapiją, vėl daugybė darbų.

Monsinjoras labai dėkingas vokiečių labdarų organizatoriams ir vertėjai Vaclavai Vaskelienei. Jų parama buvo labai reikalinga tvarkant senelių globos namus, statant Šeimos centro ir jaunimo susibūrimo pastatą, klebonijas, remontuojant bažnyčią. Atsisveikindamas mons. J.Dabravolskas dėkojo visiems, prisidėjusiems prie statybų ir remonto darbų, ir prašė, kad visi, kiek galėdami, padėtų naujam klebonui.

Dievo palaima, Švč. Motinos Marijos globa telydi Jus kunigystės kelyje!

Vlada ADAMONYTĖ,
tikybos vyr. mokytoja, Širvintų šv. arkangelo
Mykolo parapijos tikintieji

Širvintos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija