Atnaujintas 2006 rugpjūčio 9 d.
Nr.59
(1459)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

AR IŠLIKS MAŽUMOS VYRIAUSYBĖ?

Prof. Arimantas Dumčius,

Seimo narys

Turime beprecedentį atvejį, kai premjero Gedimino Kirkilo mažumos koaliciją Seime parėmė opozicinė Tėvynės sąjunga ir tai leido Prezidentui užbaigti politinę krizę, suformuojant mažumos Vyriausybę. Ar ji išliks iki Seimo kadencijos pabaigos, priklausys nuo Premjero diplomatinių sugebėjimų, ypač ar vyks nuolatinis konstruktyvus dialogas tarp kairiosios (valdančiosios) ir dešiniosios („Proveržio“) koalicijų, kurių sutartis tebegalioja. Seime ir valstybėje susiformavo pakankamai gausi, neprityrusi, bet labai ambicinga politinė mišrainė, kurioje vyrauja nevalstybininkų politinės pretenzijos. Netenka abejoti, kad Vyriausybės darbui bus paskleista daugybė trukdžių, kils įvairūs skandalai. Todėl Lietuvos brandžiausių partijų – Socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos – pradėtas dialogas rodo politinės kultūros kilimo ženklus, yra savalaikis ir naudingas. Jis padėtų ir pačių partijų identitetui, programoms ir net struktūroms atsinaujinti.

Kokios grėsmės laukia mažumos Vyriausybės?

Yra kelios grėsmės, kurios padidintų nestabilumą valstybėje ir net priverstų mažumos Vyriausybę atsistatydinti:

Seimo ir Vyriausybės valdančiosios mažumos pasiūlymų priėmimo nuolatiniai trukdžiai ir blokavimas; artimiausiais precedentais būtų 2007 metų biudžeto priėmimas, savivaldybių rinkimai, ES investicijų skirstymas; nepasitikėjimo pavieniais Vyriausybės nariais ar visu kabinetu inicijavimas.

Šias grėsmes būtų įmanoma nugalėti tik tariantis ir priimant konstruktyvius sprendimus kartu su „Proveržio“ koalicija (variantas panašus į „Vaivorykštės“ koaliciją). Jei Naujoji sąjunga laikytųsi pirminio susitarimo, tai valdančioji mažuma (55 parlamentarai) gautų 46 „Proveržio“ opozicinės koalicijos partnerių paramą, jei nesilaikytų, – 37. Dabartinė Naujosios sąjungos neutrali pozicija silpnina vedančiąją opoziciją, kuri, neturėdama 44 parlamentarų balsų, gali netekti opozicijos lyderiavimo teisės. Tai pablogintų valdančiosios mažumos funkcionavimą.

Dabarties politinės realybės vaizdas yra nekoks. Apskričių administracija, viceministrai, patarėjai parenkami iš „savų vaikinų“ ir draugų rato. Žiniasklaida jau skelbia, kad dalis jų yra abejotinos reputacijos. Nedemokratiškai suformuotos vienpartinės ministro ir viceministro komandos. Iš keturiolikos ministrų kabineto narių mažiausiai penki jau dabar galėtų būti nagrinėjami dėl buvusių ar esamų viešųjų ryšių ir etikos pažeidimų, profesinės kompetencijos stokos. Reikia pritarti A.Lėkai, kad „...kadriniai reikaliukai tvarkomi lyg specialiai bandant prisišaukti opozicijos ir visuomenės protestus, o gal net nepasitikėjimą Vyriausybės nariais“. Visuomenė kol kas mandagiai tyli, laukdama konkrečių Vyriausybės judesių pirmųjų 100 dienų laikotarpiu.

Sunku patikėti, kad Premjeras viso to nejaučia ir negirdi. Jau laikas reaguoti. Juk reikia pradėti įgyvendinti duotus pažadus vedančiajai opozicijai dėl Vyriausybės programos papildymo, Vyriausybę kontroliuojančių institucijų, o gal ir kai kurių komitetų Seime perdavimo opozicijai. Reikia suformuoti „Saulėlydžio“ komisiją kovai su biurokratiniu ir korupciniu valstybės aparatu. Jau patys konservatoriai nelaukdami to darbo imasi. Reikia pasukti pozityvios pertvarkos ir atsinaujinimo keliu. Neinant juo – skandalai, Vyriausybės krizė ir galima jos griūtis. Na, o kas toliau? Naujos koalicijos, aršios politinės kovos, priešlaikiniai Seimo rinkimai? Ar nuo to Lietuvai geriau?

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija