| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
po tavęs liko šviesiau gyventi Zita OSTERIENĖ
Kas galėjo pamanyti, kad vargo mokykla vėl pasikartos, tiktai nepalyginti sunkesnėmis sąlygomis, toli nuo gimtosios Lietuvos, ištremtųjų šiaurėje ir stalinizmo metų lagerių pragaruose. Tokia mokykla dar nėra pavaizduota jokiose skulptūrose ar paveiksluose, dar mes patys apie ją nedaug težinome. Ir mūsų vaikus bei vaikaičius nedaug ji tedomina. Ji dar glūdi daugiausia atmintyje tų, kurie jos pakopomis ėjo. Tenai nebuvo nei klasių patalpų, nei perkėlimo iš klasės į klasę, bet ten buvo patys svarbiausieji dalykai Žemėje mokytojai ir mokiniai, o tai yra bet kurios pažangos svarbiausioji sąlyga. Tikėjimas Apvaizda, atkaklumas, ryžtas ir valia, įgimta dora ir darbštumas priešais mus lietuvio vertybės, kurias sutalpinti vargu ar pajėgs būsimų kartų atmintis tarsi protirpą amžinojo įšalo zonoje. Deja, iškiliam Lietuvos sūnui Adomui Mitkui nebuvo lemta antrąkart pajusti gimtosios saulutės šilumą, savos žemelės lengvumą. Rugpjūčio 20 dieną Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo meldžiamasi už A.Mitkų 1926-1941 metų Garliavos, tuomet pradinės, mokyklos vedėją, mokytoją, šaulį, Lietuvos patriotą, 1941 metais pirmąjį Garliavoje suimtą, ištremtą į Sverdlovsko sritį ir ten 1942 m. rugpjūčio 25 d. sušaudytą. Aukodamas šv. Mišias, gausiai susirinkusiems žmonėms klebonas kun. Kęstutis Vosylius iškėlė jį, kaip uolų pedagogą, nenuilsusį kultūros, krikščioniškos minties ir visuomenės veikėją, pavyzdžiu šiandienos akademinei visuomenei. Pasibaigus šv. Mišioms, klebonas kun. K.Vosylius, Garliavos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Mindaugas Babonas bei Garliavos Vytautų klubo nariai pakvietė visus į greta bažnyčios esančius parapijos namus gyvu žodžiu prisiminti mokytoją A.Mitkų. Džiugu, kad žmonės suplūdo į salę, jiems buvo svarbu dar kartą prisiliesti prie šios taurios asmenybės, kadaise buvusios visos Garliavos švyturiu. Garliaviečiai turėjo progos išgirsti A.Mitkaus dukros Laimos Mitkutės-Mieliauskienės, gyvenančios Vilniuje ir daug metų dirbusios vaikų gydytoja, prisiminimus apie tėvelį, atskleidusius visuomenei baisius kaltinimus, kurie nulėmė mokytojui mirties bausmę. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę 1990 metais ir atsiradus galimybei susipažinti su A.Mitkaus bylos aplinkybėmis Lietuvos ypatingajame archyve, išaiškėjo, kad A.Mitkus areštuotas dėl to, kad buvo Tautininkų organizacijos narys, vadovavo organizacijai Jaunoji Lietuva nuo 1933-iųjų iki 1940 metų, o 1926-1940 metais buvo aktyvus Šaulių sąjungos narys. A.Mitkus buvo priešiškai nusiteikęs komunistų partijos ir revoliucinio judėjimo Lietuvoje atžvilgiu. Štai tokiais pagrindiniais teiginiais kaltintas pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 58 straipsnį kaltinamojoje išvadoje, kuri buvo parašyta 1942 metų kovą Sverdlovske, NKVD struktūrose. 1941 m. birželio 6 d. Nutarime areštui (Kaunas) matyti, kad areštui ir kratai vadovavo NKVD Kauno skyriaus vyresnysis saugumo operatyvinis įgaliotinis Serdun, taip pat dalyvavo įgaliotinis L.Petniūnas, partijos narys Jonas Randis, Jakovas Belovas ir kariškiai. Tai tik žiupsnelis mokytojo A.Mitkaus dukros Laimos surastos ir parašytos tiesos. Jokių kompensacijų už 1941-aisiais arešto metu konfiskuotą turtą šeima negavo. Be to, jų atkakliai ir neieškojo. Argi įmanoma kompensacija už nekaltai atimtą savo šalies, Lietuvos patrioto gyvybę, už sugriautą šeimos gyvenimą?! Išreikalauti kompensaciją iš represijų organizatorių ir vykdytojų, atsižvelgiant į politinę situaciją, vargu ar bus įmanoma. Su pasididžiavimu apie senelį A.Mitkų kalbėjo anūkė Ramunė, jo veiklą Garliavoje plačiai nušvietė Veiverių ir Pažėrų parapijų klebonas kun. Kazimieras Skučas, uolus XXI amžiaus skaitytojas ir bendradarbis iš Ilgakiemio Antanas Marčiulaitis, kaunietė Olimpija Keturakytė-Kondrotienė bei A.Mitkaus žmonos Onos Mitkuvienės (taip pat buvusios mokytojos) mokinys, Garliavos Vytautų klubo narys Vytautas Dagilis. Pustrečios valandos trukusį šiltą ir prasmingą renginį vedė Garliavos Vytautų klubo pirmininkas Vytautas Vasiliauskas. Tačiau daugiausia padėkos žodžių reikėtų pasakyti buvusiam A.Mitkaus mokiniui gerbiamam garliaviškiui Algirdui Antanui Drūliai, bičiulių dar vadinamam vaikščiojančia Garliavos enciklopedija. Tai jis suorganizavo ne vieną reikšmingą panašų paminėjimą, bet dar rengiasi ir naujiems. Garliava senas tradicijas turintis miestelis, kuriame dirbo ir gyveno daug iškilių, nusipelniusių kraštui ir Lietuvai piliečių. Mes turime gerbti ir puoselėti savo istoriją, mokytis pilietiškumo iš garbingų mūsų krašto žmonių, taip pat ugdyti pasididžiavimo jausmą savo kraštiečiais ir tarp jaunimo. Vienas iš pagarbos ženklų yra nusipelniusių žmonių vardų suteikimas gatvėms, aikštėms, mokykloms, bibliotekoms ir t.t. Garliaviškiams ypač brangus mokytojo A.Mitkaus atminimas. Daugelio nuomone, reikėtų Sporto gatvę, kurioje buvo A.Mitkaus vadovaujama mokykla, pavadinti jo vardu. Juo labiau kad šito pakeitimo nuoširdžiai pageidauja buvę jo mokiniai: Prisimenant gerą mokytoją, norėtume įamžinti jo atminimą Garliavoje: Sporto gatvę pavadinti Adomo Mitkaus vardu, nes ši gatvė yra tarp senos jo statytos mokyklos ir naujos Garliavos vidurinės mokyklos. Taip pat A.Mitkaus vardu galėtume pavadinti ir Garliavos pirmąją vidurinę mokyklą. Šie svarbūs pasiūlymai buvo su džiaugsmu ir vienbalsiai sutikti Garliavos parapijos namuose vykusiame paminėjime. Teisėtiems garliaviškių prašymams turėtų pritarti Garliavos seniūnijos ir Kauno rajono savivaldybės vadovai. Tragiškas mokytojo A.Mitkaus likimas tai didelis lašas besaikio bolševikinio siautėjimo liūne. Žmogaus gyvenimas sudega ir užgęsta kaip žvakė Tavo gyvenimo žvakė degė labai šviesiai ir todėl per greitai sutirpo, sudegė ir užgeso bet po tavęs liko šviesiau gyventi mokytojo A.Mitkaus gyvenimą, ko gero, geriausiai apibūdina šie poeto E.Mieželaičio žodžiai. Garliava, Kauno rajonas
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |