|
Vilkaviškio vyskupijoje Lazdijų dekanate
Meldėsi savo senelių parapijos šventovėje
Krikštonys. Žmonių sielos ir kūno gydytojas Krikštonių
parapijos klebonas kun. Jonas Reitelaitis, besimelsdamas prie Šiluvos
Švč. Mergelės Marijos Ligonių Sveikatos statulos, sumanė ją priartinti
prie savo parapijiečių. Jis norėjo, kad Švč. M. Marija globotų ir
Dzūkijos kaimų žmones. Sugrįžęs iš Šiluvos, klebonas įgyvendino
savo svajonę ir įvedė Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčioje ir
Ligonių Sveikatos atlaidus. Tai labai reti atlaidai šalyje. Nuo
to laiko į šio kunigo kartu su parapijiečiais pastatytą bažnyčią
rugsėjo pirmą mėnesio sekmadienį plaukia minios žmonių iš aplinkinių
rajonų ir visos Lietuvos. Į šią šventę mielai sugrįžta išsisklaidę
po visą Lietuvą krikštoniškiai. Žmonės aukoja savo ir savo artimųjų
kūno negalią ir dvasios skausmą Dievui, prašo Jėzaus Motinos Marijos
užtarimo. Seirijų parapijos klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda,
kuris aptarnauja ir Krikštonių parapiją, papasakojo, jog yra manoma,
kad Švč. M. Marijos Ligonių Sveikatos paveikslą, esantį Krikštonių
bažnyčioje, nutapė vietinis agronomas Petras Rusinas. Yra išlikę
ir daugiau sakraline tema jo tapytų paveikslų. P.Rusino šeima buvo
sušaudyta vokiečių. Dar gyvi mūsų senelių ir tėvų liudijimai apie
patirtus išgijimus, jų smagias keliones į šią vietą. Užbaigę vasaros
darbus, žmonės iš tolimesnių kaimų vykdavo su arkliais. Po pamaldų
giminės, kaimynai susiburdavo beržynėlyje (dabar jis jau užstatytas
namais). Čia pasitiesdavo gražias raštuotas lovatieses, ant jų
baltą lininę staltiesėlę, išsidėstydavo kaimiškas vaišes: keptus
krosnyje pyragus, kumpius, dūmais kvepiančius skilandžius, darže
užaugintus agurkus ir pomidorus. Visi dalydavosi savo džiaugsmais,
rūpesčiais, užtraukdavo ne vieną gražią lietuvišką dainą. Jie nepamiršdavo
ir savo ,,vežėjų arklių pašerti kvepiančiu šienu. Kas grįždavo
pro Sagavo ežerą, ir gaiviu vandenėliu juos pagirdydavo.
Dabartiniais laikais Krikštonys sunkiai talpina įvairių markių automobilius, kuriais atvyksta maldininkai. Saulėtą rugsėjo pirmąjį sekmadienį į atlaidus susirinko gausus būrys tikinčiųjų. Klebonas kun. V. J.Insoda ragino susirinkusiuosius melsti ligonių užtarėją Švč. M. Mariją ne tik kūno, bet ir dvasios sveikatos. Sumos šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius mons. Gintaras Grušas. Jis džiaugėsi, kad kartu gali melstis ir už sielas: savo senelio Andriaus Grušausko, kilusio iš Krikštonių, ir močiutės Marijos iš Mangaroto kaimų. Monsinjoras savo homilijoje aiškino sekmadienio Evangelijos žodžius, kaip Kristus žmones mokė suprasti Dievo įsakymą, nes: ,,Apleidę Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių papročių(Mk 7, 8). Gyvenime įstatymai reikalingi, kad galėtume saugiai ir ramiai gyventi, kad laikytumės bendrabūvio taisyklių ir kurtume gražią bendruomenę. Įstatymų laikymasis ir nesilaikymas apibūdina mūsų visuomenę. Kuriami ir tokie įstatymai, kurie patogūs valdžios vyrams, kitiems aukštiems pareigūnams. Visuomenėje klesti daug blogybių ir viršų ima pinigai. ,,...Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina (Mk 7, 15). O Dievas kviečia žmogų kurti jo vidinio gyvenimo grožį. Kviečia mylėti Jį ir savo artimą. Aukščiausiojo meilės įstatymas jungia žmones. Monsinjoras priminė, kad ligoniai esame kiekvienas. Didžiausia liga slypi mūsų dvasioje. Fizinės ligos mus kviečia melsti Dievą, kad palengvintų tą naštą, kad išmoktume jas paaukoti savo ir savo artimųjų išganymui. Jis sakė: ,,Švč. M. Marija aukoja savo meilę, kad būtume paliesti Dievo meilės. Kvietė melsti Kristaus Motiną, kad ji padėtų mums atverti širdis Dievui, kad patirtume Jo meilę.
Pasibaigus atlaidų iškilmėms, klebonas pakvietė visus atvykti į lapkričio pabaigoje vyksiančius Kristaus Karaliaus atlaidus, kuriuose bus pagerbtas ir kun.A Skelčio atminimas.
Tikintieji, pasimeldę, atlikę atgailą, pasistiprinę Gyvąja Duona ir pelnę atlaidus, skirstėsi į namus. Daugumos jų širdys buvo pripildytos Dievo meilės ir vilties kantriai išgyventi savo fizines ir dvasines ligas.
Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ
© 2006 XXI amžius
|